Demokratija neveikia taip kaip ji turėtų veikti – tai esminis demokratijos trūkumas. Gyvenimas tariamos demokratijos sąlygomis negarantuoja pačios demokratijos buvimo. Tai rodo įvykiai Graikijoje ir daugelyje kitų valstybių. Graikų parlamentas priima sprendimus, kurie nebuvo žadėti prieš rinkimus, tačiau visuomenė negali pakeisti Parlamento taip greitai, kad jis nepadarytų žalos šaliai. Graikai atsako į tai smurtu, nes kitokios išeities nelieka, kai rinkimai bus tik po kelių mėnesių. Tačiau per tą laiką demokratiškai išrinkta valdžia gali pakenkti visai šaliai. Ką daryti?
Esant korupcijai valdžioje, ji negalės reaguoti į visuomenės valią, tęsdama savo egzistenciją, todėl privalo atsirasti instrumentas, kuris galėtų taikiai, be smurto, pašalinti valdžią. Dabar egzistuojanti referendumų galimybė būtų lengvai išvengiama, jei valdžia tikrai nenori pasišalinti. Reikalingas stiprus politinis organas, kuris turėtų teisę staigiai, be žodžių, pašalinti parlamentą, vyriausybę, prezidentą, prokurorus, saugumą ir kitas politines organizacijas, jei to prireikia, jei jų veikla peržengia gyventojų kantrybės ribas. Referendumai gali pasiūlyti tik ribotą pasirinkimą – pritarti ar nepritarti tik siaurais klausimais, o ar visuomenės valia bus vykdoma, neaišku.
Kas būtų atstovų taryba? Išeitis būtų visuomenės atstovų taryba, sušaukiama kritiniais valstybei atvejais. Kiekviena bendruomenė, tarkime seniūnijos lygmenyje, surenka 100 savanorių pretendentų į atstovų tarybą. Tie pretendentai išsirenka vieną atstovą iš visų, kuris keliauja į rajono atstovų tarybą. Rajono atstovų tarybą iš tarkim 10 narių išrenka vieną atstovą, kuris užima vietą visos šalies atstovų taryboje. Ši aukščiausia atstovų taryba ir taptų laikinu šalies valdymo organu. Maksimalus darbo terminas galėtų būtų apibrėžtas, tarkim 3 mėnesiams, bet darbą nutraukti galėtų ir anksčiau, jei būtų nuspręsta tarybos viduje. Jos veikimo principai būtų panašūs į laikinosios vyriausybės.
Išplėtotas modelis:
1. Kiekvienas kaimas, daugiabutis ar kita bendruomenė turi po atstovą, kuris išrenkamas iš anksto 1 metams. Jo pareigos neapmokamos, simbolinės ir aktyvuojamos tik jų pačių noru arba verčiant gyventojams.
2. Minėti atstovai susirenka į susirinkimą seniūnijos ribose ir išrenka vieną atstovą į rajono atstovų tarybą.
3. Rajono atstovų taryba išrenka ir deleguoja vieną asmenį į šalies atstovų tarybą, kuris tampa laikinu valstybės valdymo organu, atstovaujančiu visuomenės interesus ir stovinčiu aukščiau už demokratiniuose rinkimuose išrinktus Seimą, Vyriausybę, Prezidentą, kadangi visuomenė nepritaria pastarųjų veiklai, o išversti iš valdžios neturi galimybių.
Toks modelis patogus, nes atstovų taryba būtų suformuota per vieną savaitę. Atstovai jau būtų žinomi iš anksto, bet dar nepasiskirstę pareigų. Po savaiminio sprendimų proceso atstovai suformuotų aktyvią atstovų tarybą per labai trumpą laiką.
Kokią galią turėtų atstovų taryba? Kad užtikrinti jos darbo viršenybę, jai turėtų paklusti Lietuvos kariuomenė, policija ir kitos represinės struktūros. Tarybos valdžia būtų aukštesnė už LR Prezidento. Tokiu atveju ne Prezidentas, o atstovų taryba taptų aukščiausiu Lietuvos kariuomenės vadu. Tai apsaugotų atstovų tarybą nuo galimo susidorojimo iš valdžios pusės. Atstovų tarybai baigus darbą ir prasidėjus naujiems rinkimams, ji išsiskirstytų. Jei darbas nebaigiamas, atstovų taryba renkama iš naujo, o senosios tarybos galios baigiasi.
Kai kas sakys, kad Prezidentas turėtų atlikti šias funkcijas kontroliuojant valstybę, bet patirtis rodo, kad Prezidentas negali vienas pakeisti situacijos, o dažnai, bijodamas, stiprios valdžios reakcijos, apskritai nereaguoja. Be to, Prezidentas gali būti bet kada išmestas (kaip Paksas). Taigi reikalingas neribotos galios laikinas valdžios organas, kuris susidorotų su Lietuvos visuomenei kenksmingomis kliūtimis. Partijinė sistema užtikrina neigiamą demokratijos būklę, todėl atstovų tarybos saugiklis būtų puikus visuomenės argumentas prieš antidemokratinę veiklą valdžioje. Juk visuomenė atiduoda visą galią mažai žmonių grupei keleriems metams ji pati lieka tarsi bejėgė. Ji negali apsiginti nuo kenksmingų valdžios sprendimų. Laikinoji atstovų taryba padėtų išspręsti šią problemą (iš esmės taryba galėtų dirbti ir pastoviai – tikrinti valdžią).
Atstovų tarybos nariai turėtų teisinį imunitetą ir neatsakytų už neigiamus padarinius, nebent atlikti darbai prasilenkia su LR Konstitucija ir jiems skirtais įstatymais. Kas galima, o kas ne būtų išdėstyta teisine kalba, bet visų pirma jie būtų visuomenės advokatai ginant viešąjį interesą įstatymų ribose.
Kaip priimti reikalingus įstatymus ir pokyčius LR Konstitucijoje? Visuomenė turėtų iškelti tikslinę partiją, kuri įvestų reikalingus pokyčius teisinėje bazėje.
Kas priešintųsi šiai idėjai? Demokratija iš idėjos yra pačių žmonių savęs valdymas, todėl didesnis žmonių dalyvavimas šioje veikloje yra sveikintinas reiškinys. Kai demokratija monopolizuojama, ji nebėra ta demokratija pagal idėją, o greičiausiai diktatūra, nes sprendimus priima tik mažai žmonių. Atstovų tarybos idėja visiškai suderinama su demokratija, ją papildydama. Nuomonių skirtumai yra normalu, bet priešintis šiai idėjai galėtų nebent demokratijos priešai, ypač dabar, kai demokratijos padėtis yra apgailėtina ir visi vardina jos trūkumus. Pačios visuomenės galios padidėjimas priimant sprendimus padėtų išvengti neigiamos demokratijos būklės.
Lietuvos ir Pasaulio analitika 