Monthly Archives: August 2010

LR Seime įregistruotas nusikalstamo įstatymo projektas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo


2010 m. rugpjūčio 26 d. LR Seime buvo įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama išplėsti PVM lengvatinio tarifo taikymą gyvulių ir paukščių mėsai, žuviai ir gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės sąskaita.

Šiuo metu 7 % lengvatiniai PVM tarifai galioja kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir šildymui. Šie mokesčiai savo prigimtimi yra progresiniai, t.y.mažinant šiuos mokesčius didžiausią efektą jis duoda skurdžiausiai gyvenantiems Lietuvos gyventojams. Tuo tarpu iš naujajame įstatymo projekte nurodytų sričių prie progresinio tipo mokesčių galima priskirti tik mokesčius mėsai ir žuviai. Kaip vertinti lengvatinius PVM tarifus statybos sektoriui? Juk pats naudos objektas nėra skurdžiausi šalies gyventojai. Kur garantijos, kad didelį pelną gaunančios statybų bendrovės nepanaudos PVM sumažinimo pelnui padidinti? Šį mokestį reikia vertinti kaip regresinį, kuomet didžiausią naudą gaus turtingiausieji šalies gyventojai.

Praeituose straipsniuose rašiau, kad daugiabučių namų modernizacijos programa savo prigimtimi ir vykdymo būdais yra korupcinio pobūdžio. Šis ruošiamas priimti įstatymas tik patvirtina mano tvirtinimus. Valdančiosios partijos ieško būdų kaip “atsidėkoti” savo rėmėjams. Didžiulis absurdas daryti nuolaidas statybų bendrovės valstybės sąskaita, apkraunant padidėjusia mokesčių našta paprastus Lietuvos piliečius ir atimant pensijas iš pensininkų.

Lengvatinio PVM tarifo taikymas žuvims yra atskira tema. Pirma, žuvies sektoriuje nepasireiškė krizė, todėl žuvies pramonės įmonės sėkmingai didina gamybą ir prekybą. Nėra prasmės remti ūkio šakos, kuri puikiai klesti. Antra, pasaulio žuvų ištekliai sparčiai senka, pasak kai kurių mokslininkų, komercinės žuvies vandenynuose ir jūrose nebeliks jau 2048 m. Tad jei vartojimas padidėtų, mes skatiname sparčiau sunaudoti jau greit išnyksiančius žuvies išteklius.  Ir trečia, didžioji dalis žuvies yra importinė arba užauginama vietiniuose tvenkiniuose stiprių verslininkų, priešingai nei mėsa. Dar neaišku, ar tyliai priimtas įstatymas privers monopolinius prekybos centrus sumažinti žuvies bei mėsos kainas.

Nesuprantama, kodėl LR Seime priimami įstatymai, prasilenkiantys su Lietuvos valstybei naudinga logika. Įstatymą galima vertinti ir kaip korupcinį, kuomet prisidengiant gražiais tikslais atpiginti mėsą Lietuvos vartotojams papildomai ruošiamasi įterpti papildomus valstybei nenaudingus įstatymus. 4 Seimo nariai, kurie paruošė šį įstatymą, remiasi primityvia logika, kad tai padės “verslo sąlygų gerinimui”. Po 20 korumpuotos valdžios egzistavimo metų mes puikiai žinome, kuo tas “verslo sąlygų gerinimas” pasireiškia.

Literatūros šaltiniai:

http://ukioklubas.lt/zuvininkystes-produktu-gamyba-lietuvoje-per-metus-sumazejo-nedaug/

http://archyvas.vz.lt/news.php?id=933382

http://ekologija.blogas.lt/besaikes-zukles-laikai-jau-eina-i-pabaiga-4305.html

XIP-2348 – įstatymo projektas

JAV veikla Baltarusijoje

Trumpa filmuota medžiaga apie JAV veiklą Baltarusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Išgirsite apie Lietuvos vaidmenį didinant JAV įtaką šiose šalyse ir kokie konkretūs asmenys bei institucijos atstovauja jos interesus

Apie daugiabučių namų modernizacijos programos amoralumą

Daug kalbama ir rašoma daugiabučių namų modernizavimo tema. Bandysiu analizuoti šį valstybinį projektą iš neigiamos pusės, kadangi yra informacijos, kad šios temos kritikavimas yra komerciniu būdu cenzūruojamas žiniasklaidoje.

2004 m. rugsėjo 23 d. buvo patvirtinta daugiabučių namų modernizacijos programa, kurią numatoma tęsti iki 2020 m. Programos tikslai įvardijami kaip energijos sąnaudų mažinimas, gyventojų išlaidų būstui apšildinti mažinimas, tačiau svarbiausiu tikslu, remiantis modernizacijos programą vykdančios būsto ir urbanistinės plėtros agentūros tinklapio informacija, yra skatinti kompleksinį ne tik daugiabučių namų, bet ir miestų rajonų atnaujinimą.

Dabar pasiaiškinkime konkrečiau. Pagal daugiabučių namų modernizavimo programą (toliau DNMP) numatyta atnaujinti daugiabučius namus, pastatytus iki 1993 m. Iki šios datos pastatyti namai sudaro ~ 96 % visų Lietuvoje esančių daugiabučių namų, t.y. ~34 tūkst. Programoje parašyta, kad išankstinis planas yra modernizuoti ~70 % šių pastatų, t.y. ~24 tūkst. 2005-2008 m. atnaujinta 720 pastatų, tai sudaro nedidelę dalį planuojamų modernizuoti daugiabučių. Skaičiuokime, kad dar pagal programą liko ~23 tūkst. nemodernizuotų pastatų.

Kokie modernizavimo įkainiai? Remiantis atnaujinkbusta.lt statistika, Lietuvoje vidutinio daugiabučio šildomas plotas siekia 2787 m2. Remiantis būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pateiktais jau įvykdytais renovacijos projektais, įkainiai vienam kvadratiniam metrui siekia nuo 192 iki 1032 Lt, priklausomai nuo atliktų darbų pobūdžio. Tarkime, vidutinė suma gali siekti apie 500 Lt/m2. Taigi vieno daugiabučio pastato renovacija gali kainuoti apie 1 400 000 Lt. 23 tūkst. dauginame iš 1 400 000, gausime ~30 000 mlrd.lt sumą. Tokia maždaug suma būtų reikalinga įgyvendinti DNMP Lietuvoje iki 2020 m.

Koks finansinis valstybės indelis  vykdant DNMP? Vertinant anksčiau įgyvendintus projektus, valstybės dalis siekė ~ 30-60 % visos renovacijos vertės (informacija pateikiama bkagentura.lt). Tiesa, ~ 40 % valstybės paramos sudaro ES lėšos. Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai sudaro ~60 % visos valstybės paramos. Tiesa, šiuo metu valstybės indelis dėl finansinių problemų gali sumažėti.

Aptikau vyriausybės dokumentų, kuriuose DNMP programa įtraukta į ekonomikos atgaivinimo programą. Be to, šiuose dokumentuose pagrindiniu renovacijos tikslu vadinamas daugiaubučių namų energetinio efektyvumo didinimas. Tuo tarpu būsto ir urbanistinės agentūros puslapyje pateiktoje DNMP programoje pagrindiniu tikslu laikomas daugiabučių ir miestų rajonų atnaujinimas, o energetinis efektyvumas – kaip šalutinis tikslas. Na, kad miestai atrodytų gražiau, taip reikia suprasti. Nelabai aišku, koks yra esminis jau nuo 2004 m. vykdomos DNMP programos esminis tikslas: ar ekonomikos skatinimas, ar daugiabučių namų energetinio efektyvumo didinimas, ar daugiabučių namų ir ištisų miestų rajonų atnaujinimas estetiniais sumetimais. Tačiau, bent jau mano nuomone, tai pernelyg smulkūs ir nereikšmingi tikslai, kurie neverti tokių didžiulių pinigų.

Piniguose slypi velnias. Čia visos DNMP programos esmė. Ne energetinio efektyvumo mažinimas, ne gyventojų išlaidų būsto išlaikymui mažinimas, ne miestų estetikos didinimas (pažvelgite į suniokotą Vilniaus Senamiesčio vaizdą nuo Gedimino kalno), ne nepriklausomybės nuo užsienio energetinių resursų mažinimas ir ne ekonomikos skatinimas yra esminiai dalykai mūsų vyriausybei. Ir šioms abejonėms yra rimto pagrindo. Viską atskleisiu analizuodamas turimą informaciją ir ją pateikdamas punktais. Dalis punktų apims aukščiau išdėstytus skaičius. Taigi kodėl vyriausybė „žaidžia“ rimtai nerimtus žaidimus? Kodėl tai nėra naudinga nei visuomenei, kaip bendram valios vienetui, ir pačiai Lietuvos valstybei, kaip institucijai, kurios veikla lemia jos pačios ateitį bei mūsų visuomenės gerovę (turiu omeny klasikinę demokratinę valstybę)?

  1. DNMP yra amoralu, kadangi tai yra per brangu Lietuvai. Bendra suma, reikalinga visiškai užbaigti renovacijos programą, siektų ~30 mlrd. Lt tiek valstybės, tiek gyventojų lėšų. Tai sudaro ~ 30 % BVP; neabejotinai milžiniški pinigai. Kas laukia ateity? DNMP nėra jokių šansų įgyvendinti, nes valstybė nesugebės finansuoti savo dalies, t.y. 10 mlrd.lt mokesčiais ir papildomai pritraukiant ES paramą, arba gali tekti skirti DNMP programai reikalingų lėšų kiekį atimant jas iš kitų sričių.
  2. DNMP yra amoralu, kadangi Lietuva neturi pinigų. 2009-2010 m. programos tikslams įgyvendinti valstybė paėmė 300 mln. Lt paskolą iš Europos investicijų banko. Šias lėšas teks gražinti atgal kartu su palūkanomis. Kas laukia ateity? Norėdama padengti savo finansinę dalį, vyriausybė bus priversta imti papildomas paskolas, didinti ir įvesti naujus mokesčius. Bendra DNMP programos valstybei kaina išaugs dėl palūkanų bankams.
  3. DNMP yra amoralu, kadangi Lietuva smarkiai didina įsiskolinimą ir biudžeto deficitą. Šiuo metu biudžeto deficitas, pasak Finansų ministerijos, siekia apie 6-7 mlrd. lt, vadinasi vyriausybė galėtų labiau sumažinti šį rodiklį atsisakydama DNMP. Renovacijos finansavimas nesuderinamas su Finansų ministerijos pastangomis mažinti biudžeto deficitą ir kontroliuoti nacionalinės skolos augimą. Kas laukia ateity? Tolimesnis spartus skolos augimas.
  4. DNMP yra amoralu, kadangi renovacijos įkainiai yra dideli. Pasak kai kurių specialistų, renovacijos įkainiai yra išpūsti iki tokių dydžių, kad praktiškai sudaro pusę naujo būsto statybos savikainos. Yra informacijos, kad būsto apšiltinimo savikaina siekia ~ 100 Lt/ m2. Vadinasi, vieno iš pagrindinių DNMP tikslų,  energetinio efektyvumo didinimo savikaina siektų tik ~ 100 Lt/ m2. Kodėl renovacijos įkainiai siekia 200-1100 Lt? Kas laukia ateity? Tolimesnis statybos įmonių pelningumo ir užimtumo užtikrinimas naudojant valstybės ir gyventojų resursus.
  5. DNMP yra amoralu, kadangi statybų bendrovės remia partijas. Ar galima aukoti valstybę vardant statybos bendrovių? Aiškiausias koorporatyvizmo pavyzdys, kuomet valstybėje proteguojami privačių bendrovių interesai neatsižvelgiant į valstybės ir visuomenės gerovę. Kas laukia ateity? Partijų finansavimo mechanizmas leidžia praktiškai legalizuoti korupciją. Priimant DNMP programą į visuomenės nuomonę nebuvo atsižvelgta, ar klystu?
  6. DNMP yra amoralu, kadangi Aplinkos ministerijai vadovauja Gediminas Kazlauskas. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra yra institucija, pavaldi Aplinkos ministerijai, tačiau pastarajai vadovauja buvęs Merko statybos direktorius G.Kazlauskas. Tai visiškai prasilenkiantis su politine morale valdančiosios koalicijos sprendimas. Kas laukia ateity? Iš esmės nieko blogiau neįsivaizduoju, nes ne tik privačios statybų bendrovės remia partijas, bet ir šių kompanijų atstovai vadovaja šaliai. Tai pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės.
  7. DNMP yra amoralu, kadangi valstybė naudoja pinigus programos propagandai. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros tinklalapyje galima rasti informacijos apie viešuosius pirkimus, kuriuose numatyta skirti ~9.5 mln. Lt (be PVM) DNMP programos idėjų sklaidai. Į šią sklaidą įeina visuomenės informavimo kampanija, renginiai, seminarai, reklaminių priemonių gamyba, sklaida ir informacijos žiniasklaidoje rengimas ir skelbimas (ne reklamos priemonėmis). Tai yra ne kas kita kaip komercinės cenzūros ir propagandos pavyzdys, kadangi komercinės grupės, ieškančios pelno, niekada neskelbs neigiamos informacijos idant nenutrūktų valstybiniai užsakymai. Kas laukia toliau?. Žiniasklaidoje beveik nerasime neigiamos informacijos apie DNMP ir aptiksime tik teigiamą informaciją
  8. DNMP yra amoralu, kadangi renovuojami daugiabučiai už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Kodėl mokesčių mokėtojai turi bendrai mokėti už DNMP programos įgyvendinimą? Juk ši programa nesusijusi nei su socialiniu būstu, nei su neturtingų gyventojų parama. Jei būsto savininkai pageidauja atnaujinti namus, pirmiausia tai yra jų reikalas. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus motyvus, vyksta privataus sektoriaus rėmimas naudojant bendrus valstybės resursus. Kas laukia ateity? Pagerėjus ekonominei padėčiai ir iš dalies įgyvendinus DNMP, kitas žingsnis bus privačioms kompanijoms priklausančio nekilnojamojo turto energetinio efektyvumo didinimas ir atnaujinimas, aišku, už mokesčių mokėtojų pinigus. ES pinigai – taip pat mokesčių mokėtojų pinigai, tik vėliau juos mokėsime patys.
  9. DNMP yra amoralu, kadangi investicijos yra menkavertės. Šios didžiulės lėšos yra naudingos tik trumpalaikiu laikotarpiu, kadangi duos efektą tik tuo momentu, kai investicijos yra vykdomos, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu duos nežymų efektą. Tai labiausiai būtų sietina su sumažėjusiomis energetinėmis sąnaudomis, kadangi pagrindiniai Lietuvos energijos šaltiniai yra užsienio gamtinės dujos. Dalis pinigų būtų grąžinta į Lietuvos rinką. Bet mes pamirštame kitas programas, kuriomis siekiama užsienio energetinius resursus pakeisti vietiniais atsinaujinančiais šaltiniais. Iki 2020 m. Lietuva yra įsipareigojusi 20 % energijos, reikalingos centralizuotam šildymui, panaudoti vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių forma. Kitaip tariant, papraščiausias energijos šaltinių diversifikavimas duotų panašų efektą kaip ir daugiabučių namų energetinio efektyvumo didinimas: būtų sumažintas energetinių resursų importas ir išlaikomi pinigai Lietuvos ekonomikoje. Tačiau šiuo metu vykdoma politika iš esmės duos efektą tik trumpalaikiu laikotarpiu, vykdant renovacijus darbus. Prisiminkime statybos sektoriaus burbulą 2005 – 2008 m. Nepaisant didžiulių statybų masto ir sukurtų darbo vietų, ši ekonomikos šaka nukentėjo labiausiai, kadangi ji remiasi ne ilgalaikiu naudingo produkto gaminimu, bet trumpalaikiu vartojimu.

DNMP yra valdžios mėginimas privačius interesus derinti su valstybiniais interesais, panaudojant bendrus finansinius resursus siauriems privatiems interesams proteguoti. Bandymai primityvius privačių kompanijų tikslus paversti popieriuje gražiai skambančiais valstybei naudingais tikslais atrodo dirbtinai ir korumpuotai.

Literatūros šaltiniai:

http://www.bkagentura.lt/

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų pirkimų planas 2010 m.

DNMP pavyzdžiai

Projektas „Ekonomikos skatinimo planas“

http://www.atnaujinkbusta.lt/index.php/lt/p/atnaujink-busta/apie-programa/statistika

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225703&p_query=&p_tr2=

http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/vyriausybe-uz-leidima-savivaldybems-renovuoti-istisus-daugiabuciu-kvartalus-285077

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/368/1/0/1/article/8372

http://lt.wikipedia.org/wiki/Gediminas_Kazlauskas

Balsų pasiskirstymas pagal frakcijas dėl politikų algų padidinimo

Ankstesniuose užrašuose buvo pateikta informacija apie Seimo priimtus įstatymus, kurie leido krizės sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje dar labiau padidinti politikų, aukščiausių teisėsaugos pareigūnų bei kitų institucijų darbuotojų atlyginimus. Dabar pateiksiu lentelę apie balsų pasiskirstymą pagal frakcijas priimant 2010 m. birželio 3 d. įstatymą

Frakcija Statusas Prieš Susilaikė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Koalicija 40
Liberalų sąjūdžio frakcija Koalicija 10
Krikščionių partijos frakcija Koalicija 9
Tautos prisikėlimo partijos frakcija Koalicija 7
Mišri Seimo narių grupė Koalicija 5
Liberalų ir centro sąjungos frakcija Koalicija 2
Frakcija “Tvarka ir teisingumas” Opozicija 10 6
Darbo partijos frakcija Opozicija 1 2
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Opozicija 11 9
Iš viso: 84 11 17

Labiausiai į akis krenta Permainų koalicijos vieningumas priimant šį įstatymą. Sunku patikėti, kad taip pasiskirstytų balsavimas priimant kitus įstatymus. Galima drąsiai tvirtinti, kad šis įstatymas sutvirtino valdančiosios koalicijos ryšius, ir tai ypač stebėtina šiais laikais, kuomet dažnas priekaištauja valstybei dėl vienybės trūkumo. Manau, kad Permainų koalicijos oponentų balsai, teigiantys, kad valdantieji neišsilaikys valdžioje iki 2012 m. rinkimų, yra niekiniai