Category Archives: Lietuvos visuomenė ir valdymas

Naujoji vidurinio mokslo reforma – Lietuvos kaimo genocidas

Iki 2012 metų Lietuvoje nebeliktų vidurinių mokyklų. Būtų pradinė mokykla, pagrindinė, progimnazija ir gimnazija. Progimnazijoje būtų arba 1-8 klasės arba 5-8 klasės. Pagrindinėje mokykloje – 1-10 arba 5-10 klasės. Progimnazijos tipo įvedimas leistų laipsniškai išspręsti 9–10 klasių „persiklojimą“. Pagrindinių mokyklų tipui priklausytų jaunimo mokyklos, skirtos motyvaciją praradusiems ar iš švietimo sistemos iškritusiems paaugliams, taip pat specialiosios mokyklos, skirtos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, ir kitos, kaime esančios mokyklos, kuriose mokiniai galės įgyti pagrindinį išsilavinimą ir toliau mokytis profesinėse mokyklose ar gimnazijose.

http://www.steponavicius.lt/index.php?news=296&nr=71

Neatsistebiu šio pono kvailumu, panorusiu nukopijuoti ES paplitusią švietimo sistemą ir ją įdiegti Lietuvoje. Planas yra toks – suskaldyti vidurinės mokyklos ciklą į keletą mažų dalių ir mokinius paversti mobilia grupe, keliaujančia iš vienos mokyklos į kitą. Kame reikalas?

Šis ponas tiesiog neturi vyriško loginio mąstymo. ES gyventojų tankis yra kur kas didesnis nei Lietuvoje, todėl jiems nėra jokios problemos pakeisti mokyklą – jiems atstumai tarp mokyklų yra kur kas mažesni, todėl lietuviams tokia reforma itin neparanki(1). ES išplėtota infrastruktūra – keliai, dviračių takai, jiems žymiai patogiau greičiau keliauti (2). ES kur kas švelnesnės žiemos, todėl jie neturi nuo civilizacijos atskirtų kaimiškų vietovių (3). Kitose ES šalyse pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis, todėl tėveliai gali leisti automobiliu nuvežti vaikus be problemų – jiems degalų kainos tikrai nesikandžioja; mokiniams reikės nuomotis butus mieste, kas kainuoja nemažus pinigus  (4).

  • Dėl minėtų objektyvių priežasčių bus apsunkintos žmonių gyvenimo sąlygos, ypač kaime

Bet kertiniu šios reformos akmeniu laikyčiau tai, kad kaime (pagrinde miesteliuose) esančios vidurinės mokyklos bus paverstos pagrindinėmis, o mokiniai turės kraustytis į savivaldybės centrą tam, kad įgyti vidurinį išsilavinimą. Kaimo reikšmė Lietuvai bus dar labiau sumenkinta. Deja, kaip rodo mūsų valstybės istorija, tik kaimas davė pagrindus lietuvių tautos išlikimui.

  • Daugelis dar išlikusių rajoninių mokyklų miesteliuose bus sunaikintos ir paverstos į pagrindines

Žodžiu, tokia švietimo reforma yra itin neparanki Lietuvai. Pasekmės bus tokios – dar labiau sumažės gyvenimo kaime patrauklumas bei padidės jau ir taip ryški švietimo galimybių takoskyra tarp miesto ir kaimo. Kaimai taps sukriošusių senukų gyvenvietėmis. Jaunos šeimos gyvenimui rinksis nebent savivaldybių centrus, palikdami rajonus nykiai egzistencijai. Kitaip tariant, vykdomas kaimo bei visos Lietuvos sunaikinimas.

  • Ilgainiui kaimas taps negyvenama dykra, o buvusiose mokyklose įsikurs pagyvenusių žmonių pensionatai

Pats gyvenau kaime. Mano pagrindinė mokykla buvo už 4 km kelio ir ten jokie geltonieji busikai nevažiuotų, tuo labiau žiemą. Dabar ta pagrindinė mokykla uždaryta ir paliktas tik pradinis skyrius. Turime tokią situaciją, kad artimiausia vidurinė mokykla yra už 10 km, tačiau ir ji po šios reformos bus pakeista į pagrindinę. Po baigimo, tektų kraustytis į miestą, kuris jau yra už 15 km. Įvertinus sąnaudas norint pasiekti reikiamą mokyklą, tikrai neapsimoka likti gyventi kaime, nebent pavieniuose židiniuose: miesteliuose, netoli miestų. Mano tėvai su 4 vaikais dabartinėmis švietimo sąlygomis tikrai nebūtų kraustęsi gyventi į kaimą taip kaip padarė prieš 20 metų.

Paprasta schema, kaip panaikinti kyšininkavimą ligoninėse

Mane kartais stebina, kaip lengvai galima sutvarkyti esamą situaciją naudojant paprastus sprendimus ir tuo pačiu negaišti laiko pamokslams apie visuomenės moralę. Kyšininkavimas yra didelė problema, bet tuo pačiu lengvai išsprendžiama, suprantant priežastis. O pagrindinė priežastis yra atsakomybės ir motyvacijos gerai dirbti stoka valstybinėse institucijoje. Kodėl kyšininkavimo nėra privačiose įstaigose, juk dirba tokie patys žmonės iš tos pačios visuomenės? Sprendimas toks pat paprastas kaip ir priežatis. Be abejo, to jums neatsakys politikai, 20 metų dirbatys visuomenės labui.

Gydytojų atlyginimo sandara (iš ko turi susidaryti alga):

a dalis – bazinis atlyginimas (nekintantis)

b dalis – premija (kintantis)

Principas. Pacientas ateina pas gydytoją ir gauna paslaugas. Po to jis įvertina viso skyriaus darbą tam tikru koeficientu ir įvertinimas perduodamas į centrinę bazę. Mėnesio pabaigoje koeficientai sumuojami ir vedamas vidurkis. Jei vidurkis sieka 50%, vadinasi gydytojas gaus 50% nuo bazinės dalies dydžio premiją.

Jei gydytojo bazinė alga yra 3000 Lt į rankas, o pacientų įvertinimo koeficientas sieka 50%, galutinė alga sieks 4500 Lt į rankas.

Kokia nauda?

  • Žymiai sumažės kyšininkavimas, kadangi pacientas žinos, kad jo kyšį gali pakeisti jo paties įvertinimas. Taip ilgainiu per dešimtmečius išsivystys vakarietiška kultūra ligoninėse
  • Gydytojai gaus oficialiai didesnes algas. Tai taps priemone didinti gydytojų atlyginimus ir mažinti jų emigraciją
  • Bus skatinama kokybiškai atlikti paslaugas pacientams, nes gydytojai su visu aptarnaujančiu personalu bus suinteresuoti gauti didesnes pajamas. Pacientai taip pat bus labiau patenkinti
  • Bus sumažintos turtinės nelygybės pasekmės, kadangi neturtingi pacientai neturės ieškoti pinigų primokėti gydytojams kyšius, nes pinigai bus pervedami iš valstybės per premijas

Klaipėdos naftos sėkmė – tarsi spjūvis laisvosios rinkos propagandonams į veidą

Akcinė bendrovė “Klaipėdos nafta” yra valstybinė įmonė, užsiimanti naftos produktų krova uoste. Remiantis šių metų pirmojo pusmečio rezultatais įmonė gavo 80,6 mln. Lt pajamų, o grynasis pelnas siekė 27,7 mln. Lt, t.y. 34% ! Remiantis laisvosios rinkos apaštalais, tai būtų neįmanoma, kadangi tik privatus kapitalas gali dirbti efektyviai, o valstybinis kapitalas (dėl neaiškių priežasčių) priverstas būti panaudotas ne taip efektyviai, todėl būtina kaipo tokią ūkininkavimo formą panaikinti, o turtą parduoti. Tačiau “Klaipėdos nafta” pavyzdys parodo, kad svarbiausia yra darbas, o ne faktas, kam priklauso tas kapitalas.

Klaipėdos naftos 2011 m. duomenys:

Pajamos, I pusmetis – 80,6 mln. Lt

Grynasis pelnas, I pusmetis – 27,7 mln. Lt

Šaltinis

Ir dabar norisi prisiminti Mažeikių naftą. Ar galėjo Mažeikių nafta likti Lietuvos valstybinė įmonė? Ar būtų pasiekusi tokią sėkmę kaip dabar Klaipėdos nafta?

Lietuvos kultūros likimas – išrinktosios tautos rankose

Šis asmuo užima aktyvią rolę įvedant dvikalbystę Lietuvoje bei taip kiršinant lietuvius su lenkais. Apie tai smulkiai parašyta http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kam_reikia_kad_nekestume_lenku/

Norint įstoti į muzikos akademiją privalai būti elito vaikas, nes kainos didžiulės už kultūrinio tipo išsilavinimą. Daug ką pasako ir kitos mintys bei darbai:

“taip pat palankiai atsiliepė dėl lietuviškos kultūros sklaidos stiprinimo užsienyje ir užsienio šalių kultūrų pristatymo Lietuvoje, dėl moderniausių kultūros išraiškų formų plėtros, dėl didesnio dėmesio jaunimui, kuris linkęs emigruoti, siekdamas geresnių sąlygų išreikšti save asmeninėje ir profesinėje plotmėje (pagal 2009 metų statistinius duomenis yra išvykę 35 000 lietuvių, tai yra 1 % šios šalies gyventojų).

“Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu, 653 tūkst. litų iš 16 mln., šiais metais skirtų Valdovų rūmų statybos darbams, paskirti sutvarkyti administracinėms patalpoms Vilniaus Gedimino prospekte, jas pritaikant Žydų bibliotekos veiklai.

Izraelio kompanija gabena kiniečius į Lietuvą

Programos rūšis: visuomenės naikinimas ir indoktrinavimas (vergų ir elito visuomenė kaip sambūvio forma)

Manipuliacijos tipas: vietinės bendruomenės (tautos) naikinimas

Manipuliacijos metodas: imigracijos skatinimas ir vykdymas

Manipuliacijos įrankis: Izraelio įdarbinimo kompanija

Kas prieš NWO, tas fašistas

Deja, neįmanoma sužinoti, ar šis “dirbtinis” tiek anti-bendruomeninėmis idėjomis, tiek skleidžiama neapykanta kitaminčiams judėjimas “Antifa Lietuva” yra finansuojamas suinteresuotų centrų. Tačiau skleidžiamos informacijos analizė rodo “antifašistinio” judėjimo sąsajas su pastangomis apjuodinti bei blokuoti tam tikras visuomenės reakcijas. Labai įtartinai atrodo mėginimai itin kategoriškai išdėstyti požiūrį į kitaip mąstančius asmenis bei idėjas.

1. “Garliavos kedofilas”

Garliavoje mergaitę nuo korumpuotos teisėsaugos bandę apsaugoti žmonės vadinami “Garliavos kedofilais”. Šis šlykštus terminas plačiai skambėjo žiniasklaidoje bandant pažeminti ir sumenkinti Kauno pedofilijos bylą; niekaip nesiderina su rimtos žurnalistikos principais, tačiau parodo išankstinį neigiamą požiūrį (dar nežinant visos tiesos) į tuos, kurie stengiasi apginti silpnesnius, galimai nukentėjusius žmones ir tuo pačiu ginantys stiprios bendruomenės ir Lietuvos valstybės idėją.

Principas: skaldymas iš vidaus, bendruomeniškumo neigimas

2. “Patriotai yra nacionalistai”

Nors šios reikšmės yra vienodos, tačiau “antifašistinio” judėjimo propagandoje nuolat naudojamas terminas “nacionalistas”, kadangi mūsų užprogramuotas mąstymas tam suteikia neigiamą reikšmę. Tačiau tai netrukdo patriotus ir visus tautiškai mąstančius asmenis priskirti nacionalistams ir taip juos sumenkinti. Patriotai – šis žodis “antifašistinio” judėjimo propagandoje yra draudžiamas, kadangi toks terminas suteiktų teigiamą prasmę ir būtų žalinga jų propagandai, kadangi mūsų užprogramuotas mąstymas atmestų šį variantą ir netgi stipriai papiktintų. Nacionalistas – žodis tinkamas, nes statistinis pilietis sau to nepriskiria.

Principas: neapykanta tiems, kurie tapatina save su tauta ir valstybe, bendruomeniškumo neigimas

3. Homoseksualumo propaganda

“Antifašistinis” judėjimas nesustoja ties antifašizmu. Jų taikiniu tampa tie, kurie prieštarauja homoseksualų planams organizuoti eitynes, vienos lyties santuokoms ir galimybę jiems įsivaikinti vaikus. Visi prieštaraujantys homoseksualų siekiams vadinami homofobais.

Principas: visuomenės skaldymas iš vidaus, pritarimas perėjimui nuo tradicinių vertybių visuomenės link seksualinių mažumų dominuojamos visuomenės (visuomenės naikinimas)

4. Kai kurių pažiūrų kritika

Idėjų, kad feminizmas yra schema subtiliam visuomenės naikinimui, juodinimas. Visi, kas yra prieš feminizmą, yra priešai. Matyt, viskas, kas yra siūloma feminizmo inžinierių (Rokfeleriai) yra visiškai teisinga gyvenimo norma.

Principas: visuomenės skaldymas iš vidaus, žalingų visuomenei idėjų “dengimas”

Kodėl jie neapsiriboja ties tikruoju fašizmu?

Norint pateisinti savo egzistenciją, būtina ieškoti naujų priešų. Nesant fašistinių elementų Lietuvoje, pereinama prie kitų priešų paieškos. Vien šis taškas man sukelia abejonių, ar nėra tam tikro finansavimo šiai grupuotei.

Taigi tais priešais tampa patriotai ir visi tie, kurie nepritaria radikalioms homoseksualų idėjoms, feminizmo “statytojų” inžinerijai ir šiaip žmonėms, kurie gina visuomenės idėją. Ta nenatūrali propaganda turi bendrą šaknį – neapykantą visuomenei kaip vieningam organizmui.

Daryčiau išvadą, kad šis judėjimas reikalingas visuomenės ir esamo modelio valstybės naikinimui. Taip pat galėtų būti plano dalis stabdant anti-imigracines visuomenės pastangas (kol kas Lietuvoje šios problemos nėra) bei tautinio atgimimo pagrindu organizuojamas akcijas. Tai būtų slaptas ir kartu tikrasis judėjimo tikslas, slepiantis po “antifašistinių” kovų vėliava.

Kaip sureguliuoti mažmenines maisto produktų kainas

Programos rūšis: visuomenės naikinimas ir indoktrinavimas (vergų ir elito visuomenė kaip sambūvio forma)

Manipuliacijos tipas: kolektyvinių programų diegimas

Manipuliacijos metodas: laisvosios rinkos ideologijos propagavimas

Manipuliacijos įrankis: LLRI ir kiti

Lietuvoje kylant panikai dėl nuolat augančių maisto kainų, prasideda klausimai, ką daryti, kad sumažinti maisto produktų kainas mažmeninėje rinkoje. Seimas mėgino priimti įstatymą, kuriuo būtų apribojamas prekybos tinklų pelnas. Deja, šie įstatymai nebus priimti ir Lietuvos vartotojai kęs nuolatinį kainų augimą. Laisvoji rinka nėra pajėgi sureguliuoti kainas taip, kad būtų išvengta didelio pelno pardavėjams, todėl aktyviai turi įsikišti pati visuomenė.

Valstybinės prekybos įmonės įkūrimas. Valstybinio (visuomeninio) kapitalo įmonė sukurtų prekybos centrų tinklą Lietuvoje (ir užsienyje). Įmonė supirktų produkciją ir pardavinėtų už tam tikrą, tačiau ribotą pelną. Tai lemtų mažesnių kainų parduotuvių atsiradimą Lietuvoje ir veiktų kitų konkurentų kainodarą. Vietoj drastiškų įstatyminių projektų atsirastų realus ir patikimas įrankis kontroliuoti mažmenines maisto produktų kainas šalyje. Nebūtų pažeidžiami jokie interesai ar vyktų valstybės įstatyminis kišimasis į privačių mažmeninių tinklų pelno ribojimą. Būtų pasinaudojama laisvosios rinkos ideologija, kurią aktyviai propaguoja LLRI. Prieš ugnį reikia kovoti ugnimi. Aldi mažmeninės prekybos tinklas, kuris yra vokiško valstybinio kapitalo kilmės, siūlo kur kas mažesnes kainas nei konkurentai. Kai kurių tos pačios kokybos produktų kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus.

  • mažesnės maisto produktų kainos dėl didesnės konkurencijos ir riboto pelningumo, kad palaikyti valstybinės įmonės veiklą;

Valstybinėje prekybos įmonėje būtų teikiama pirmenybė vietinei lietuviškai produkcijai, todėl būtų mažinamas importas ir kuriamos papildomos darbo vietos Lietuvos žemės ūkyje. Išplėtus valstybinio kapitalo tinklą užsienyje, būtų galima didinti lietuviškos produkcijos eksportą. Aldi parduotuvių tinklas, plečiasi į visas pasaulio šalis, o šis tinklas teikia pirmenybę vokiškai produkcijai.

  • Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės plėtros skatinimas, importo mažinimas, eksporto didinimas;

Lygiagrečiai galima vystyti lietuviškų kooperatyvų, kurie užsiimtų žemės ūkio produkcijos gamyba, veiklą. Kiekviename rajone būtų kuriamos specializuotos bulvių, vaisių, įvairių daržovių, pieno ir kt. produktų kooperatyvai, kurie gabentų ekologiškai švarią produkciją į netoliese esančius prekybos centrus tos pačios savivaldybės ribose. Parduodamų maisto produktų kaina dar sumažėtų dėl mažesnių kuro sąnaudų, būtų remiami vietiniai ūkininkai, o produkcija apdirbama ir pakuojama šalia žemės ūkio laukų esančiuose miesteliuose, kuriuoje nėra darbo vietų. Tai taptų atskiru projektu remiant nykstančius miestelius ir kaimus, suteikiant darbą vietiniams ūkiams ir gyvenviečių gyventojams.

  • Prekybos centruose naudoma šalia užauginta ir perdirbta produkcija, suteikiant darbo vietas vietos gyventojams, skatinant vietinę ekonomiką.

Šis projektas Lietuvai būtų visokeriopai naudingas, tačiau nebus nieko daroma dėl to, kad visuomenei “išplautos smegenys” apie žalą, kuri atsiranda vykdant valstybinę ūkinę veiklą. Nuolat piešiamas niūrus vaizdas, siejant jį su komunizmu ir SSRS sugriuvimu. Indoktrinavimas vyksta pilnu tempu, atiduodant gyvybines valstybės ir visuomenės ūkio gijas elitui, o visuomenės poreikiams tenkinti lieka per mažai resursų.

Globalistas Steponavičius planuoja privačių Anglijos universitetų invaziją

http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=45157865

Taip jau susiklostė, kad Lietuvos visuomenė perleido savo galią asmenims, kurie nieko bendro su ja neturi. Švietimo ir mokslo ministras patvirtina šią taisyklę – daugybė jo žodžių ir darbų tik parodo jo pastangas sunaikinti Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą, kokia jinai egzistavo iki šiol ir paversti ją pasauliniam ir vietiniam  “elitui” palankia sistema.

Dėl vietinio “elito” kiek per drąsu. Greičiau tai būrys nevykelių, kopijuojančių vakarų specialiųjų tarnybų sukurtas idėjas ir metodikas masių valdymui, manydami, kad tarnaudami kažkokiai “pažangiai” vakarų srovei jie pakels Lietuvos lygį. Deja, viskas šiame pasaulyje yra paremta sunkiu darbu ir prie vietinės aplinkos pritaikyta politika, todėl jų darbo vaisiai Lietuvai tik pakenks bei pritaikys ją epochai, kuomet siaurų elitinių grupuočių interesai bus aukščiau nei  visuomenės dalies poreikiai. Mes jau viena koja čia.

Turint supratimą apie liberalistinės politikos madas ir ministro požiūrį į švietimą, galima nuspėti, kad bus stengiamasi pasikviesti keletą angliškų universitetų, kurie “sustiprins konkurenciją” su vietiniais valstybiniais universitetais ir pakels “laisvosios rinkos dvasia” kvėpuojančio Lietuvos aukštojo mokslo lygį.  Šioje vietoje ir slypi didžiuliai pavojai eilinį kartą “parduoti” šalį užsieniečiams, lietuviams joje neberandant vietos. Viskas, kas buvo lietuvių – ekonomika, bankų sektorius, energetika, politika, žemės ūkis, švietimas – atiteks ne Lietuvoje reziduojantiems šeimininkams, kurie ir nuspręs, kaip vystysis visuomenė. Mūsų bendruomeninė galia atimama eilinį sykį, perleidžiant ją elitui, pasitelkiant itin patrauklia “laisvos rinkos” idėja.

1. Lietuvos nacionalinė švietimo sistema bus sunaikinta ir paversta humanitarinių mokslų tipo regionu. Tai labai pavojinga, nes tiksliųjų ir techninių mokslų vystymas garantuoja pažangą ekonomikoje. Laisvos rinkos poreikiai dažnai apsiriboja mada, o techninių mokslų bazę sukurti ir palaikyti yra labai sunku. Ribota Lietuvos rinka garantuoja šių sričių išnykimą, jei valstybė atiduos švietimą užsienio universitetams.

2. Valstybinių nepriklausomų universitetų sistema bus sudarkyta be galimybės atgaivinti iki pažangiausių valstybių lygio, pvz. Šveicarijos ar Suomijos aukštojo mokslo. Lietuvoje daug protingų ir norinčiųjų mokytis žmonių, tai ribojama dėl politikų nekompetencijos, tačiau ir ši galimybė ateity Lietuvai pasiekti aukštesnį lygį bus panaikinta, nes atėję ne Lietuvai dirbantys universitetai dirbs savo interesams, stengsis uždirbti kiek įmanoma daugiau pinigų. Nemokamo mokslo panaikinimas tik pagreitins šiuos procesus, nes valstybiniai universitetai praras pranašumą prieš privačius.

3. Lietuvos visuomenė per savo demokratiškai išrinktą valdžią nebegalės įtakoti švietimo sistemos procesų – juos galutinai pasiglemš globaliniai žaidėjai. Lietuva apskritai praras bet kokį intelektualinį-akademinį suverenitetą.

4. Lietuvos ekonomika, politika ir kitos svarbios sritys atiteks šių universitetų auklėtiniams, kurie tik pagilins vidinę Lietuvos intelektualinę krizę. Spaudoje bus rašoma, kad Lietuva išsivaduos iš provincialumo, kadangi “seks” vakarų pėdomis, bet iš tikrųjų bus vedama už pavadėlio be teisės nuklysti ten, kur norėtų Lietuvos žmonės.

5. Ženkliai padidės imigracijos pavojus Lietuvai. Didelė dalis UK imigrantų patenka būtent kaip studentai iš įvairių trečiųjų pasaulio šalių. Straipsnyje akcentuojama būtent galimybė britams studijuoti Lietuvoje. Toks švietimo modelis Lietuvai reikštų gausią imigraciją, turint omeny milžinišką emigraciją, pavojus labai didelis. Studentų kaita tarp skirtingų valstybių yra teigiamas dalykas, bet nekontroliuojami procesai kartu ir pavojingi, nes gali tapti būdu kaip asimiliuoti tautą. Užtenka pažvelgti į kitą vergų tautą – anglus, kad suprasti pavojus, kurie kyla iš “laisvosios rinkos” idėjų. Anglai tampa mažuma Anglijoje ir po kelių dešimtmečių dominuos atėjūnai. Tereikia paleisti mygtuką ir procesai tampa praktiška negrįžtami.

Šiame kontekste svarbu žinoti, kad UK priėmė įstatymą dėl vizų skaičiaus studijuoti apribojimo, todėl didžioji dalis fiktyvių koledžų nebegalės įsivežti “babajus” ir uždirbti pinigų. Lietuva būtų puiki aplinka iškelti studijas ir pritraukti “babajus”.

Išeitis turi būti kitokia – mylėti ir kurti Lietuvą, įdėti daug darbo ir pastangų, kad reformuoti švietimo sistemą taip, kaip norėtų daugelis. Dabar šį darbą globalistų parankiniai žada iš mūsų atimti. Man būtų didelė gėda, jei Lietuvos aukštojo mokslo gaires lemtų Anglijos universitetų filialai Vilniuje.

Nežinau kaip Jūs, bet asmeniškai kitaip suvokiu ekonomiką

Skaitydamas žinias apie  verslą ir ekonomiką, susiduriu su įvairiais pranešimais, kurie, atrodo, prieštarauja tam, apie ką turėtų būti rašoma ir pasakojama skaitytojams. Man atrodo, tokio lygio dezinformacija ugdo naujas iškreipto mąstymo kartas, nesuvokiančias tikrosios ekonomikos esmės. Žmonės programuojami pinigų kultui ir ribotam ekonominio pasaulio suvokimui tam, kad egzistuojanti vergų visuomenė nesipriešintų elito dominavimui.

Ekonomikos esmė ir pagrindas. Mano manymu, ekonomika – tai žmogaus poreikių tenkinimas. Tai visko, kas reikalinga žmogui, sukūrimas. Tai žemės ūkio, pramonės produkcija, paslaugų teikimas, tame tarpe ir medicinių, išsilavinimo ir t.t., bet kas, kas reikalinga žmogaus poreikiams patenkinti. Imkime visuomenę, kaip iš atskirų individų sudarytą grupę. Atskiros visuomenės interesams tenkinti reikalingi vietiniai ir užsienio ištekliai. Daugelį poreikių patenkinti pakanka ir vietinių išteklių, o užsienio išteklius galima iškeisti į vietinius išteklius. Taip susiformuoja užsienio prekyba. Kiekvienas visuomenės individas užsiima veikla, kuri reikalinga ne tik jam, bet ir kitiems tos visuomenės individams. Atsiranda mainų poreikis. Formuojasi monetarinė sistema arba pinigai, kurie atlieka ryšininko funkcijas tarp atskirų visuomenės narių. Pinigai turi įsivaizduojamą vertės matą, kuris visų pirma yra susitarimo reikalas. Taip visuomenė sukuria efektyvią sistemą resursų ir paslaugų mainams.

Ekonomikos antrinis elementas – pinigai. Tai viso labo nėra ekonomika, bet įrankis, kuris reikalingas vykdyti resursų ir paslaugų mainų operacijas visuomenės viduje bei tarp atskirų visuomenių. Resursų ir suteikiamų paslaugų kiekis yra ribotas, kadangi lemiami ribojantys veiksniai yra gyventojų skaičius, aplinkos ištekliai, technologijų lygis, kas keičiasi lėtai. Tuo tarpu pinigų skaičius neturi ribojančių veiksnių – jų skaičius yra begalinis dėl galimybės neribotai juos dauginti. Esminis dalykas monetarinėje sistemoje, kas daro šią sistemą patvaresnę, yra resursų – paslaugų ir pinigų kiekio atitikmuo. Esant šiam rodikliui pastoviam, užtikrinama efektyvi mainų sistema.

Deja, šioje vietoje pasaulis padarė klaidą – buvo pereita prie slankiojančių valiutų vertės sistemų. Valiutos nebeturėjo atramos, kuri leistų užtikrinti monetarinės sistemos patvarumą. Pinigų kiekis nuolat didėja, o jų santykis su kitomis valiutomis nuolat keičiasi. Įtariu, kad ši sistema buvo sukurta privačių bankininkų kartelio, kad nekontroliuojamai spausdinti niekuo nepadengtus pinigus nuolat didinant jų nuosavybėje esančių masę, panaudojant realaus turto įsigijimui ir Naujosios Pasaulio Tvarkos finansavimui. Šioje vietoje matau aklą tiek visuomenės, tiek ekonomistų bei politikų minią, kuri susižavėjusi pinigine sistema, tačiau nematančios pačio ekonomikos pagrindo – žmogaus poreikių tenkinimą visos visuomenės kontekste. Užsiimama vien diskusijomis apie pinigų problemas, finansavimo trūkumą, nors pinigai yra tik popierius, realiai sukurtų resursų ir paslaugų vertės ekvivalentas.

Ekonomikos tretiniai rodikliai. Tai įvairūs finansinėse ataskaitose dominuojantys rodikliai kaip BVP, vidutinis algos dydis, palūkanų normos, biudžeto deficitas, kas tėra jau egzistuojančios ekonominės sistemos ir tarp jos subjektų cirkuliuojančių pinigų apyvartos pasekmės. Visi šie rodikliai pirmiausia iškeliami į šviesą praktiškai visose ekonominėse žiniose, nors su visuomenės narių poreikių tenkinimu ryšys negali būti pilnai atskleistas. Netgi besimokantys ekonomikos mokslų praktiškai apsieina besimokydami šių rodiklių ir jų naudojimosi meno. Pilnai ekonomikos esmė nebūna atskleidžiama, apribojant ją ties valiutiniu supratimu. Čia tarsi riba, kurią vergas negali peržengti. Kad elitas galėtų kontroliuoti visuomenę, į pagalbą pasitelkiami šiek tiek labiau išsilavinę ekonomistai, bet nepakankamai, kad keltų pavojų.

Problemos apibendrintai. Tiek ekonomistai, tiek politikai ir apskritai visuomenė yra uždaryta siaurame požiūryje į ekonomiką, kas riboja pačios šalies ekonominį vystymąsi ir leidžia tam tikros grupėms perimti šalies ekonomiką. Taip Lietuvoje įsikūrė privatūs bankai, kurie ilgainiui perėmė centrinio banko ir vyriausybės funkcijas, perimdami ekonomikos kontrolę į savo rankas. Valstybės biudžetas tampa tik viena iš dviejų saugyklų, kur koncentruojama valiuta. Kita saugykla tampa privatūs bankai. Iš esmės Lietuvos valstybės įsiskolinimas nulemtas privačių bankų dominavimu, nes valstybė, norėdama tenkinti savo poreikius, privalo skolintis lėšas iš užsienio. Taip yra todėl, kad didelė dalis mūsų valiutos yra sukaupta privačiuose bankuose. Mūsų biudžeto asignavimai, nors naudojami maksimaliai, nebegali tinkamai tenkinti visuomenės poreikių, nors surenkami mokesčiai ir dideli. Lietuvai įstojus į ES, žemės ūkio produkcija tebesmunka, nors žemės ūkis gauna didelę paramą. Vadinasi žmonių poreikiai tenkinami blogiau, maisto resursų pagaminama mažiau, nors pagal finansavimą žemės ūkis klesti. Valstybė tapo tik mokesčių paskirstymo aparatu, tačiau nevykdanti visuomenės resursų gausinimo funkcijų. Politikai ir ekonomistai pernelyg giliai panirę į valiutinį ekonomikos supratimą, todėl pirmiausiu uždaviniu yra laikomas BVP augimas. Tačiau kaip kokybiškai tenkinami žmogaus poreikiai, tokių atsiranda labai mažai..

Kaip turėtų būti. Pirmiausia būtų stengiamasi pakeisti požiūrį į ekonomiką. Pirmu tikslu turėtų tapti vietinių resursų gausinimas. Tai atsilieptų gyventojų gyvenimo kokybei (žmonės daugiau valgys, rengsis geriau, keliaus daugiau, įsigys lengviau gyvenamąjį būstą). Padidėjęs resursų kiekis leistų padidinti eksportą ir tuo pačiu importą, panaudojant importą kaip naujų technologijų, kokybiškesnės medicinės įrangos šaltinį, kas dar labiau prisidėtų prie vietinių išteklių gausinimo. Piniginė sistema reaguos į šiuos ekonominius pokyčius ir santykinai mes gyvensime geriau nei kitos šalys. Taigi svarbiausias tikslas turėtų būti ne BVP augimas, bet emigracijos mažinimas, gimstamumo didinimas, pramonės produkcijos augimas ir naujų įmonių kūrimas, investavimas į vėliau atsipirksiančias sritis – į švietimą, mediciną, atsinaujinančius energetinius šaltinius.

Schema, kaip valdžia skolinasi iš užsienio

 

Deja, Lietuvos valdžia nesiskolina iš užsienio, kaip visada kalbama per žiniasklaidą. Tie dešimtys milijardų litų yra pasiskolinami iš privačių Lietuvos bankų. Dar tiksliau – Lietuvos pilietis, pasidėjęs indelį banke, skolina tuos litus Lietuvos valdžiai. O jei dar tiksliau pasakyti – Lietuvos pilietis, pasidėjęs indelius banke, skolinasi pinigus pats sau ir dar primoka palūkanas. Motyvas yra paprastas – jo visuomeniniams poreikiams per biudžetą tenkinti trūksta lėšų, todėl tau būtina skolintis savo paties pinigus, tačiau privalai sumokėti papildomai tarpininkams. Tai tobula globalistų schema Lietuvos ir viso pasaulio apgaudinėjimui, pasisavinant žmonių darbo pajamas ir paverčiant juos vergais.

 

  • Biudžetui trūksta lėšų litais
  • Valdžia skolinasi iš užsienio kreditorių eurais arba doleriais (Kubilius praneša apie tai visai Lietuvai, šypsodamasis į ūsą)
  • Užsienio valiuta patenka į privačius bankus Lietuvoje
  • Užsienio valiuta konvertuojama į litus (deklaruojama, kad trūksta lėšų litais, tačiau šios lėšos vis dėl to sukauptos privačiuose bankuose)
  • Biudžetas gauna litus iš privačių bankų
  • Vergų visuomenė – mokesčių mokėtojai moka palūkanas užsienio kreditoriams (už užsienio valiutos įsigijimą, kuri jiems net nereikalinga)
  • Vergų visuomenė nesuvokia, kad litas – tai jų darbo vaisių atitikmuo, kuriais turėtų dalytis nemokamai, tačiau primoka užsienio kreditoriams ir vietiniams bankams už nereikalingas paslaugas
  • Privatūs bankai ir užsienio kreditoriai pelnosi iš paskolų (už tai, kad vergai galėtų įsigyti savo paties darbo vaisius); vergų visuomenė praranda galimybę finansuoti švietimą ir mokslą, sveikatos sektorių.