Monthly Archives: February 2011

Kodėl M.Gaddafi nepasiduoda?

Kaip rodo kai kurie įrodymai, Libijos diktatorius M.Gaddafi priklauso globaliniam elitui.

1. Masoniniai satanistiniai signalai:

2. Neseniai diktatoriaus rezidencijoje rasta neaiškių knygų:

3. Teroristinis aktas 1988 m., kai Škotijoje buvo susprogdintas keleivinis lėktuvas. Tai gerai suorganizuota įžanga į “karą su terorizmu”. Prisiminkime Lietuvos atvejį, kai “mūsiškiai” verbavo merginą teroristiniam aktui Rusijoje:

Advertisements

Bankinė sistema privalo būti perimta visuomenės

 

Tradiciškai bankinė sistema yra pinigams kaupti (už mažesnį procentą) ir skirstyti (už didesnį procentą) skirta sistema. Ši sąlyga tarsi tapo įrodymu, kad tai eilinė privataus verslo schema ir būtina netrukdyti jam atskirai vystytis.

Bankinės sistemos įtaka. Bankai neužsiima nei gamyba, nei paslaugomis, jie egzistuoja tik tam, kad galėtų pelningai manipuliuoti finansiniais resursais. Jie tapo ne tik gamybos ir paslaugų kreditoriais, bet ir skolina finansus valstybei. Taip pat kaupia gyventojų indėlius ir t.t. Kaip rodo realybė, bankai tampa praktiškai svarbiausiais veiksniais šalies ekonomikoje ir nuo jų veiklos priklauso šalies gerovė. Taigi bankų įtaka nėra tokia, kaip eilinių verslo įmonių, o kur kas didesnė.

Indėlių draudimas. Lietuvos piliečių indėliai yra draudžiami iki 300 000 lt suma. Banko nemokumo atveju valstybė padengtų indėlininkų nuostolius. Labai įdomus momentas, tarkime, nusiperku akcijas vienoje įmonėje, tačiau ta įmonė bankrutuoja ir mokesčių mokėtojai grąžina man pinigus. Tai dar vienas įrodymas, kad bankai nėra tradicinis privatus verslas.

Tarptautinis veiksnys. Užsienio kapitalo valdomų bankų reikšmė dar labiau padidėja, kadangi vyksta laisvas pinigų judėjimas tarp valstybių. Staigios pinigų mainų operacijos iš vienos šalies į kitą gali pasibaigti katastrofa pirmosios atveju. Tai yra būtent dėl tarptautinių bankų valdomos pinigų masės dydžio ir jų poreikio vietiniam ūkiui.

Sumažėjusi CB įtaka. Kai didžiulės finansinių resursų masės valdomos tarptautinių bankų, sumažėja centrinio banko galimybės įtakoti šalies ekonomiką, pvz., vykdyti tinkamą monetarinę politiką. Lietuvos CB nevykdė šios politikos prieš keletą metų ir perleido ją privatiems bankams.

Išdesčiau keletą priežasčių, kuriomis remiantis galima teigti, kad bankinė sistema nėra paprastas privatus verslas. Jo įtaka valstybei yra milžiniška. Taigi yra du keliai, kaip mes galima elgtis – laikyti bankus įprasta verslo šaka ar laikyti kur kas didesnės reikšmės objektais.

Bankai kaip įprasta verslo rūšis. Bankai perima dalį valstybės funkcijų ekonomikoje, o pati valstybė tampa įplaukų ir išlaidų skirstymo centru.

Bankai kaip ypatingo verslo rūšis. Valstybė perima bent dalį bankų funkcijų ir neleidžia privačiam kapitalui kontroliuoti visos ekonomikos. Valdžia supranta bankinės sistemos reikšmę ekonomikai.

Mano nuomone, bankinė sistema ar bent dalis jos privalo būti perimta valstybės. Tai leistų išvengti minėtų pavojų. Gali atsirasti papildomų problemų – kaip pritraukti užsienio kapitalo, nes šalyje užsienio bankų neliktų. Mišri privačių ir valstybinių bankų sistema galėtų veikti efektyviai. Šiam modeliui galėtų priešintis nebent patys bankininkai, jų remiami politikai, žurnalistai, laisvos rinkos dogmatikai, bet visuomenė iš esmės pritartų. Mes nežinome tikrųjų skaičių, tačiau bankų valdomo turto kiekiai vis didėja ir tai būtų papildomas pretekstas valstybiniam įsikišimui. Profesionaliai valdant šį skektorių, valstybė gautų papildomas pajamas į biudžetą. Egzistuoja daug pajamų būdų.

Mano preliminarūs pasiūlymai:

1. Lietuvos Centrinis Bankas. Toliau palaikyti Lietuvos CB kontrolę bei jį reformuoti, apvalant nuo ne valstybės interesams dirbančių kadrų, sumažinti CB darbuotojų skaičių, kadangi šis rodiklis yra ~25 bankininkai/100 000 gyv. Kitose  šalyse jis siekia nuo 5 iki 20 vienam šimtui tūkstančių gyventojų. Duoti konkrečią užduoti – užtikrinti ekonomikos stabilumą ir vystymąsi.

2. Lietuvos Valstybinis Bankas. Kurti naują banką, kuriame būtų kaupiami finansiniai rezervai.

a) Finansiniai rezervai už mažesnius procentinius dydžius (kad padengti infliaciją ir administracines išlaidas) skolinami pačiai valstybei ir jos institucijoms, savivaldybėms. Leistų sutaupyti šimtus milijonų litų.

b) Skolinama privačiam sektoriui už priimtiną procentą, naudingą visoms pusėms. Valstybei nebūtina siekti didelio pelno, nes jei gerai privačiam sektoriui, gerai ir pačiai valstybei. Tai galėtų veikti kaip ir paramos atskiram verslui įrankis, pvz., suteikti mažesnes palūkanas probleminiame regione steigiamam verslui. Palyginus su tuo, kad dabar valstybė kompensuoja dalį palūkanų verslui (sumoka privatiems bankams pati valstybė), tai būtų didelis žingsnis į priekį taupant valstybės pinigus.

c) Kaupiami ir draudžiami gyventojų indėliai. Privačių bankų indėliai nebedraudžiami. Žmonės suneštų savo indėlius į valstybinį banką. Indėlių suma siekia 25 mlrd. lt – tai taptų didžiuliu finansiniu rezervu ir nebereikėtų skolintis iš užsienio.

3. Lietuvos Investicinis Bankas. Laisvos valstybės lėšos būtų perduodamos šiam bankui, kuris vykdytų finansines operacijas valiutų, akcijų biržose ir generuotų pajamas. Lygiai taip pat kaip investuoja Norvegija. Galimybės uždirbti būtų neribotos, o 1-5 mlrd. lt suma pelno per metus galėtų tapti reali. Tai būtų smarkiai į užsienio finansus orientuotas bankas su jaunos kartos specialistais. Nebebūtų skalpuojami pensininkai.

4. Lietuvos Inovacinis Bankas. Galimas ir toks variantas – Lietuvos Investiciniame ir Valstybiniame bankuose dalis uždirbtų lėšų pervedamos Inovaciniam Bankui. Šis bankas lėšas investuoja į svarbiausius Lietuvai projektus – mokslo įstaigų statybą, infrastruktūrą, energetiką ir t.t. Kai skirstoma per biudžetą, pinigai nėra taupomi. Geriausia juos kaupti atskiruose fonduose. Nebereikėtų maldauti užsienio kreditorių statyti AE.

Kaip pasinaikinti smegenų praplovimą ir netapti zombiu

Mažai kas yra objektyvus dėl asmeninių savybių. Tau gali atrodyti, kad esi protingas, tačiau vistiek, žvelgiant iš aukštesnio taško, liksi praplautomis smegenis, pats to neįtardamas. Darau šią išvadą stebėdamas patį save, apimant bent 10 metų laikotarpį. Su laiku imi žvelgti į save kritiškai, nors tuo senesniu momentu manei, kad neturi sau didesnių priekaištų. Sustabarėjimas ties pačiu savimi ir tave supančiu pasauliu kaip nekintamu objektu leidžia įtarti, kad netobulėji ir galbūt esi “praplautomis smegenimis”.

1. Žinių lygio didinimas. Puikus metodas panaikinti savo smegenų praplovimą. Šioje srityje neįmanoma paskaičiuoti progreso, todėl manymas, kad viską žinai yra pražūtingas. Labai blogai aklai tikėti visais informacijos šaltiniais, kadangi jie yra patys apriboti žinių limito, todėl būtinai reikia turėti kuo daugiau informacijos šaltinių ir juos analizuoti. Bet koks vienpusis domėjimasis nepadėtų susiformuoti nei tinkamam žinių lygiui, nei kitoms mąstymo savybėms. Žinios yra pagrindas.

2. Objektyvumas. Kiek turime daug politologų, tačiau jie turi didelį trūkumą. Jie analizuoja tik vienpusę informaciją, tačiau skelbia visuotinas išvadas. Turint savo informacinį pagrindą lengva nustatyti, kuris politologas pateikia visą foną, o kuris tik dalį. Asmeninis objektyvus sumažina manipuliacijos tikimybę.

3. Neabejingumas ir smalsumas. Reikia domėtis tuo, kas naujo atsiranda tavo matymo lauke, nuolat priimti naujus informacijos šaltinius ir juos priimti teigiamai, be išankstinio nusistatymo. Labai daug žmonių yra sustabarėję ir bet kokį nepažįstamą, jiems pavojingą dirgiklį atmeta. Tai viena esminių skeptikų savybių. Jie yra naujus dalykus žiūri pro pirštus, su išankstiniu neigiamu nusistatymu.

4. Analitinis mąstymas. Pasinaudoti turima informacija ir daryti išvadas. Būtina “atsijungti” nuo religinių, politinių, ekonominių, kultūrinių dogmų.

5. Kritiko mąstymas. Sudėjus keletą šių asmeninių savybių galima išsiugdyti stiprų kritinį mąstymą, kuris bus pajėgus apsiginti nuo bet kokių manipuliacijos pavojų.

Tikrieji kritikai gali būti tik tiesa suinteresuoti žmonės. Niekada neverta pasitikėti nei religijomis, nei politikais, nei verslininkais, nei apskritai niekuo, nes daugelis turi savo interesus. Jie trukdo susiformuoti kritiko mąstymui, kadangi tokiu atveju pralaimėtų jų interesai. Šie suinteresuotieji asmenys dažnai neturi išvystę nei vienos aukščiau užrašytos savybės. Tai tiesiog zombiai, o jais aklai tikintys žmonės yra manipuliacijų aukos su “išplautomis smegenimis”.

Kas yra zombiai:

Politikai,

Religijų atstovai,

Žurnalistai,

Valdininkai,

Verslininkai,

Teisėsaugininkai,

Dalis mokslininkų ir akademikų,

Bankininkai,

ir kiti interesus turintys asmenys. Likusi dalis – tai jų veiklos zombifikuotos aukos, kurie stengiasi užimti zombių vietas, kad pakiltų laipteliu aukščiau piramidinėje socialinėje struktūroje. Net ir tie asmenys, kurie nėra zombifikuotos aukos, vistiek priversti žaisti pagal šias taisykles. Jie priversti “kilti” šioje piramidėje, nes būtų lengviau išgyventi ir nebūtų pasmerkti likusios zombifikuotų aukų ir zombių armijos.

Asmeniškai nematau prasmės dalyvauti šiame žaidime, tačiau esu priverstas, kad nenustipti iš bado. Kur tai nuves? Niekur nenuves, bet tai grynų gryniausias išgyvenimo instinktas. Tarsi kūno materialistinių poreikių tenkinimas, savo dvasiai stimpant iš bado. Mūsų tikrieji žmogiškieji poreikiai lieka užriby. Tai tarsi gyvenimas kaleime.

Pagaliau pagalvojus, kodėl čia rašau, yra tai, kad noriu kuo mažiau zombių ir jų zombifikuotų aukų, noriu, kad atsirastų daugiau žmonių, kurie pasirinktų kitą gyvenimo kelią. Bent jau suvoktų, kad visi esame ne pažangios visuomenės piliečiai, o paprasčiausi zombiai ir vergai.

 

Auginti daržoves JAV tampa nelegalu

Džordžijos valstijoje gyvenantis asmuo buvo nubaustas 5000 dol. bauda už pernelyg didelio daržovių kiekio auginimą. Nuosavame sode žmogus augino daržoves savo poreikiams, perteklių parduodant nedideliuose ūkininkų turgeliuose. Pasirodo, tai tampa neteisėta veikla JAV. Visko, ko reikia žmogui valgyti, teks pirkti iš prekybos centrų, tikėtina, tai bus genetiškai modifikuota.

 

Justin`as Bieber`is – globalistų produktas deformuoti vaikų mąstymą

Pasižiūrėjau populiariausią naujosios pasaulinės pop žvaigžės klipą ir aiškiai pasimatė tai, ko ir tikėjausi. Naujasis muzikos dievaitis naudojamas kaip įrankis plauti vaikams smegenis apie tariamą tikrąjį gyvenimo būdą, kurio turi siekti kiekvienas save gerbiantis vaikas. Man asmeniškai atrodo panašu į neokomunizmą, kuomet žmonėms parodoma, kokie jie privalo būti, tačiau pasinaudojama ne komunistiniu botagu, o liberastiniu meduoliu (meduolio ir botago taktika).

Šitame klipe Bieber`iui talkina Ludacris, kuris prisideda žodžiais “kai aš buvau trylikos, turėjau savo pirmąją meilę” ir t.t. Pats Ludacris, repo atlikėjas, jau seniai atskleistas kaip globalistų marionetė.

Muzikos atlikėjai yra naudojami valdomų vergų visuomenėms formuoti. Visų pirma energija nukreipiama į jaunimą, kuris yra labai jautrus formuojant visuomenės veidrodį. Vaikai nebeprivalo mokytis, bet gali užsiiminėti seksualiniais santykiais, nors tai turėtų būti būdinga tik pilnamečiams. Vaikų mąstymas turi būti užimtas nebūdingomis jam kategorijomis. Pasitelkiami įvairūs idealai, kurie moko vaikučius, kaip reikia gyventi, kaip ir kada mylėti, mokytis, nepaklusti taisyklėms ir t.t.

Mano nuomone, tokio tipo smegenoplova atliekama tam, kad sugriauti harmoningos visuomenės ląstelę – šeimą ir mokyklą. Būtent šitas Bieber`io atvejis trina nusistovėjusias šeimos santykių ribas. Ne tėvai ir mokyklos tampa gyvenimo mokytojais, bet kažkokios komercinės globalistų marionetės. Pasaulis ir Lietuva seniai stebi vaikų elgesio mokyčius kaip paankstėjusius lytinius santykius, augantį smurtą, nepagarbą mokiniams ir mokytojams mokyklose ir t.t. Neidealizuoju praeities, tačiau daugelis žmonių pripažįsta pablogėjusią jaunimo situaciją.

http://www.balsas.lt/naujiena/540133/s-gomez-vilkinti-tik-bikini-apsizerge-j-bieberi-foto#34135

Demokratija ir oligarchija

Lietuvos piliečiai keikia valdžią. Daugelis suabejoja, ar mes tikrai gyvename toje demokratijoje, kokios tikimės. Prasideda palyginimai su oligarchų valdoma valstybe. Taip, visi jie šiuo atžvilgiu teisūs, bet ne  iki galo.

Kas yra demokratija ir oligarchija. Oligarchija patenka į demokratinio valdymo modelio ribas. Pagal apibrėžimą demokratija – tai valdymo forma, kuomet visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Tuo tarpu oligarchija paaiškina šį demokratijos tipą detaliau: valdymo forma, kuomet visa valdžia sutelkta nedidelės grupės rankose. Apibrėžčiau dar detaliau:

oligarchija – valstybės valdymo forma, kuomet visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, tačiau visa valdžia sutelkta nedidelės žmonių grupės rankose.

Taigi oligarchija atitinka klasikinius demokratijos kriterijus kaip teisę balsuoti, dalyvauti rinkimuose ir valdžioje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių valdžia atitenka smulkiai grupelei žmonių, kurie gali diskredituoti pačią demokratijos idėją.

Oligarchijos priežastys. Oligarchinis valdymas paremtas turtingo elito dominavimu valdžioje – stambūs verslininkai, politikai, teisėsaugininkai, kriminaliniai elementai. Paprastai oligarchija būdinga šalyse, kuriose didelė turtinė nelygybė – neskaitlingas elitas, menkas vidurinis sluoksnis ir likusi dalis nepasiturintys gyventojai (pensininkai, studentai, emigrantai, bedarbiai ir didelė dalis dirbančiųjų). Taigi kuo pagal turtą labiau diferencijuota visuomenė, tuo svaresnės priežastys oligarchijai susiformuoti.

Šalys skiriasi pagal turtinės nelygybės rodiklius, tačiau dar jokia šalis nėra išsprendusi šios problemos ir niekada jos neišspręs, kadangi turtinė nelygybė yra užprogramuota dabartinėje ekonominėje sistemoje, kapitalizme. Po antrojo pasaulinio karo panaikintas aukso standartas buvo pakeistas slankiojančiu valiutų kurso modeliu, todėl pinigai tapo preke ir manipuliavimo objektu patys savaime. Turtinė nelygybė pradėjo augti dar sparčiau. Vienintelis būdas panaikinti turtinę nelygybę bei tuo pačiu oligarchinį valdymą yra panaikinti pinigais paremtą ekonomiką. Kol daugelis vadins pinigų atsisakymą utopija, utopija reikėtų vadinti ir kalbas apie skurdo mažinimą ir oligarchijos panaikinimą.

Oligarchijos visuomenė. Turtinė nelygybė yra užprogramuota dabartinėje ekonominėje sistemoje, tačiau turtinės nelygybės laipsniai skiriasi kiekvienoje šalyje. Mano manymu, priežaščių, kodėl taip įvairiai skirtingos visuomenės išsidiferencijuoja, yra kur kas daugiau. Tai gali būti politinės-istorinės priežastys (SSRS griuvimas ir KGB elito įsitvirtinimas valdžioje), geopolitinė padėtis (JAV ar Rusijos įtaka), religinės priežastys (egzistuoja civilizacijų atsiradimo teorija pagal religiją), ekonominė padėtis (prekybos keliai, gamtiniai resursai ir t.t.), visa tai, kas programuoja visuomenės mąstymą nuo atskiro individo iki jų grupės lygmens. Bendrai paminėčiau:

1. Valdantysis elitas atsiranda dėl dirbtinių, ne nuo visuomenės valios priklausančių įtakų. Tokie dirbtiniai elitai formuojasi šalyse, kuriose stipriai pasireiškia kitų šalių agentūros. Pvz., sugriuvus SSRS Lietuvoje pasiliko KGB asmenys – kaloborantai. Pagal įtaką šie žmonės gali nepaklusti valstybės Konstitucijai ir įstatymams. Kai kurie rėžimai palaikomi dirbtinai, naudojant finansinius resursus iš kitų šalių. Pvz., JAV remia Baltarusijos opoziciją – sėkmės atveju JAV turėtų marionetinę valdžią Baltarusijoje, nepaklūstančią vietinių rinkėjų interesams.

2. Valdantysis elitas atsiranda dėl natūralios visuomenės valios. Elitas formuojasi dėl visuomenės polinkio į asmenybės ir galios kultą. Jei vyksta tokie procesai, galima įtarti, kad visuomenė serga sunkiomis ligomis. Lietuvoje tai vadinama runkelio sindromu. Visuomenė tikisi, kad išrinkusi galingus asmenis, jai nereikės dirbti, o kažkas už ją atliks jos darbą. Oligarchija tampa visuomenei priimtina demokratinio valdymo forma, nes pati visuomenė renka turtingus ir įtakingus asmenis. Taip pat norėčiau išskirti pora tokios visuomenės potipių:

a) renkami į valdžią jau įtakingi ir galingi asmenys (tai būdinga Lietuvai).

b) renkami į valdžią asmenys, kurie dar nėra galingi, tačiau žinomi dėl savo sėkmingos veiklos. Žmonės pasąmonėje tikisi, kad ateityje šie asmenys taps galingais ir įtakingais, nors sąmoningai keikia oligarchus. Tai užprogramuota tokioje visuomenės struktūroje dėl turtinės nelygybės, nes daugelis potencialių kandidatų į politikus reiškiasi ne dėl noro padėti visuomenei, bet tam, kad pakilti aukščiau piramidinėje, konkurenciniais santykiais ir turtine nelygybe paremtoje visuomene. Be to, visuomenė užprogramuota galios kultui (neigiamam mąstymui) ir tikisi, kad būsimas politikas turės lyderio savybių (tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai žmonijai).

Nors oligarchinė valstybės valdymo forma formaliai priklauso demokratijai, jai būdinga apribotos galimybės visiems piliečiams dalyvauti savo šalies valdyme. Kaip minėjau, čia slypi keletas esminių priežasčių – dabartinė ekonominė sistema (rinkos ekonomika), išorinės-politinės priežastys (užsienio įtaka politinio elito susiformavimui, revoliucijos, perversmai) arba natūrali visuomenės raida (visuomenė pati renka oligarchus).

Galimas dalykas, kad meluojama apie tikrąją padėtį Afganistane

Yra liudininkų, kurie kalba apie kitokią realybę Afganistane. Pasak vieno Afganistane dalyvavusio kareivio, šioje šalyje žuvo jau 5 lietuviai, tačiau informacija slepiama. Matyt, nenorima sulaukti piktos visuomenės reakcijos ir bendradarbiavimo su globalistais nutraukimo, nesvarbu, ar tai būtų oficialios NATO misijos atšaukmas, ar kiti neoficialūs veiksmai. Gali būti, kad kareivis sumelavo keršydamas arba tai komunistų kerštas fašistams prieš rinkimus, tačiau visos informacijos bet kokiu nežinome.

http://www.balsas.lt/naujiena/523351/lietuvos-karys-mama-as-nezinau-kieno-interesus-ginu