Monthly Archives: July 2010

Politikų bazinių (be priedų) atlyginimų analizė

2008 m. išrinkta Tėvynės Sąjunga-Krikščionys demokratai, Liberalų partija ir Tautos prisikėlimo partija sukūrė valdančiosios koalicijos bloką, kurią praminė Permainų Koalicija. Vienas pagrindinių šios koalicijos tikslų buvo taupymas. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas politikų atlyginimų be priedų dydžių keitimasis bei įsitikinsime, kad politikų kalbos apie visuotinį taupymą tėra mitas.

Lentelėje Nr.1 vaizduojamas politikų atlyginimų baziniais dydžiais kitimas nuo 2003 iki 2010 m. Po Tėvynės Sąjungos ir partijų, kurios vėliau sudarė bendrą koaliciją, pergalės rinkimuose atlyginimai ženkliai padidėjo. Itin keistai atrodo 2008 m. pabaigoje Tėvynės Sąjungos lyderių skleistos kalbos apie artėjančią krizę ir tuo pačių atlyginimų politikams augimas beveik dvigubai.


Lentelėje Nr.2 matomas bazinio dydžio vertės kitimas nuo 2007 m. Permainų koalicijos laikotarpiu šis rodiklis krito nestipriai.

Lentelėje Nr.3 politikų algų kitimas brutto forma. Pastebimas itin aukštas atlyginimų padidėjimas atėjus į valdžią Tėvynės Sąjungai ir koalicijos nariams.


Seimas priėmė politikų ir pareigūnų algas didinantį įstatymą

Valstybė vykdo taupymo programą, kurios pagrindinis tikslas – sumažinti nacionalinio biudžeto deficitą.  Permainų Koalicija imasi įvairių priemonių įgyvendinti šį planą. Apie išlaidų mažinimą kalba tiek A.Kubilius, tiek I.Šimonytė, tiek kiti politikai, tačiau nepaisant oficialiai deklaruojamos taupymo politikos LR Seimas priima valstybės išlaidas didinančius įstatymus.

2010 m. birželio 3 d. LR Seime buvo priimtas įstatymas Nr. XI-866 (dėl valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo). Įstatymas įsigaliojo 2010 m. birželio 26 d., taigi šiuo metu politikai ir pareigūnai dirba už didesnį atlyginimą nei dirbo prieš tai. Į šią kategoriją patenka Seimo ir Vyriausybės politikai, Generalinės prokuratūros pareigūnai, Valstybės kontrolieriai, Seimo kontrolieriai bei daugelis kitų aukščiausias pareigas užimančių pareigūnų. Remiantis priimtu įstatymu,  subjektams pareiginės algos dydis auga daugiau nei 10 % (žr. lentelę; po lentelės prikabintas priimtas įstatymas).

 

VALSTYBĖS POLITIKŲ PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais)

Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas Pokytis, %
Pagal 2009 m. įstatymą Pagal 2010 m. įstatymą
1. Seimo Pirmininkas 22,7 25,8 + 13,7
2. Seimo nariai 17,7 19,4 + 9,6
3. Ministras Pirmininkas 22,7 25,8 + 13,7
4. Ministrai 20,94 23,84 + 13,9
5. Generalinis prokuroras 14,7 16,7 + 13,7
6. Prokuroras 11,35 12,9 + 13,7
7. Valstybės kontrolierius 13,6 15,5 + 14
8. Seimo kontrolieriai 12,6 14,5 + 15

įstatymas 2010-06-03

Kaip matome lentelėje, po Seimo sprendimo alga (bazinių dydžių suma) padidinta daugiau nei 10 %. Valstybės politikų ir pareigūnų pareiginė alga skaičiuojama pagal sistemą, į kurią įeina bazinių dydžių suma ir bazinio dydžio vertė. Padauginus šiuos rodiklius gausime pareiginės algos dydį prieš mokesčius. LR Seimas gali keisti algos dydį manipuliuojant dvejopais įstatymais, kurie reguliuoja tiek bazinių dydžių sumą, tiek bazinio dydžio vertę.

Nuo 2009 m.   galioja nuo 490 Lt iki 475 Lt sumažintas bazinis dydis, nuo 2010 m. – 450 Lt bazinis dydis, tačiau LR Seimas bet kada gali atstatyti šį rodiklį, motyvuodamas pagerėjusia Lietuvos finansine padėtimi. Seimo narys socialdemokratas A.Šedžius pasiūlė įstatymo projektą XIP-2241, pagal kurį bazinė vertė nuo 2011 m. padidėtų iki 490 Lt.  Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Vis dėlto 2011 m. bus paliktas dabar galiojantis 450 Lt bazinis dydis. Taigi ateityje, esant palankesniam laikotarpiui, yra reali galimybė dar labiau padidinti valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimus (žr. prikabintame įstatymo pasiūlyme).

pasiulymas 2010-06-22

Plačiai reklamuojamas taupumas nepadeda atsisakyti pagundų užsidirbti daugiau, ypač kai trūksta priimti tik vieną kitą įstatymą. Valstybės interesai, kuriuos deklaruoja politikai, tampa tik etikete. Taupymo programa, kurią deklaruoja valdančiųjų koalicija, galioja tik likusiai visuomenės daliai. Lengva nubraukti išlaidas žemiau nuo valdžios piramidės viršūnės esančioms grupėms, bet sunku prisiimti naštą sau. Priimant įstatymą, politikai negalvojo ir apie Generalinės Prokuratūros, ir apie Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus darbo kokybę pedofilijos byloje. Šių institucijų pareigūnams ženkliai padidinti atlyginimai.

Pastebėjimai dėl I.Šimonytės metinio pranešimo

Birželio 19 d. nenumatytame Seimo posėdyje dabartinė finansų ministrė konservatorė Ingridė Šimonytė paskelbė savo pranešimą apie biudžeto deficito mažinimo priemones. Šiame straipsnyje bus pateikiami įvairūs pastebėjimai apie finansų ministrės požiūrį į Lietuvos ekonomiką bei konkrečiai į biudžeto deficito problemą.

I. Šimonytė pranešimo metu išreiškė pozityvumą dėl sumažinto ir stabilizuoto deficito ties 9 proc. BVP. Pasak jos, norint atitikti Mastrichto keliamus reikalavimus eurui įsivesti, būtina rodiklį sumažinti iki 3 proc. BVP, kas sudarytų ~3 mlrd. lt skirtumo tarp nacionalinio biudžeto išlaidų ir pajamų. Tačiau čia aiškus ir logiškas minčių dėstymas pasibaigia. Labiausiai įstrigo Šimonytės bei greičiausiai visų konservatorių supratimas kaip spręsti staiga 2008-2009 m. padidėjusį biudžeto deficitą. Kad būtų įtikinamiau, kad tai nėra pramanas, naudosiu citatas iš metinio pranešimo:

“Tik bendromis pastangomis Lietuvos žmonių, taip pat valstybės institucijų, mums pavyko stabilizuoti deficitą ties 9 % riba, skola 2009 m. neperlipo 30  % BVP, iš viso deficitas buvo sumažintas 12 % bendrojo vidaus produkto, iš tos bendros sumos, maždaug penktadalį pasiekėme didindami mokesčius, bet likusią dalį pasiekėme mažinant įvairias viešojo sektoriaus išlaidas, tai yra taip, kaip rekomenduoja ekonomikos ekspertai. “

“Pirmiausia, ar deficito nesumažins atsigaunantis ūkis? Galbūt reikėtų ūkį papildomai skatinti, kad augimas būtų spartesnis ir tokiu būdu išspręsti mūsų problemas.”

  • konservatoriai, išskirtinai Kubilius ir Šimonytė, nusprendė mažinti biudžeto deficitą didindami mokesčius. Šio sprendimo poveikio fone atsiduria ne tik pats biudžetas, bet ir Lietuvos verslas ir gyventojai, kurie nukenčia dėl išaugusių mokesčių, deja. Beje, daugelis valstybių sumažino mokesčius atsiradus vadinamajai krizei. Gali būti, kad pajamų būtų surinkta daugiau nedidinus jokių mokesčių.
  • kaip mini finansų ministrė, be mokesčių, likusią dalį (4/5) deficito vyriausybė panaikino sumažindama išlaidas. Tačiau yra žinoma, kad 2009 m. biudžeto išlaidos lyginant su 2008 m. sumažėjo tik 1 proc ! Apie tai užsimenama ir pačios Šimonytės metiniame pranešime. Kur problema? Šimonytė kaltina buvusią valdžią nesiėmus greitų sprendimų, tačiau patys konservatoriai nesistengė mažinti išlaidų, apart propagandos, net ir prasidėjus krizei 2008 m. pabaigoje ir pačiais 2009 m. Kiek žinoma, išlaidos ne ką bus sumažintos ir šiais 2010 m.
  • dar vienas itin įdomus ir ekonomiškai nelogiškas Šimonytės teiginys, – gal pradedam skatinti ekonomikos augimą? Tai padės sumažinti deficitą! Įsivaizduokite, pirma padidiname mokesčius, o paskui skatiname ekonomiką. Pirma įvyksta bankrotų banga, o paskui mes pradedame skatinti ekonomiką, tam reikalui naudodami skolintas lėšas (papildomai mokame palūkanas skolos dengimui iš tų pačių surinktų mokesčių, taigi automatiškai didėja biudžeto deficitas). Ar nepaprasčiau sumažinti ar palikti mokesčius kokie jie yra, o apie ekonomikos skatinimą nekalbėti. Manau, tai būtų logiškiausia.
  • Šimonytė kalba apie tam tikrus ekspertus, kurių patarimais buvo remiamasi atliekant drastiškas mokesčių reformas bei nemažinant išlaidų tiek kiek reikia. Įdomu, kas tai per ekspertai? Ar patys politikai, kurie atsakingi už visą valstybę, neturėtų būti aukščiausios kompetencijos? O gal mūsų politikai yra tik marionetės tam tikrų asmenų įtakoje. Iš tikro priiminėjami sprendimai, neturintys visiškai jokios nei ekonominės, nei žmogiškos logikos.

“Antras klausimas, kuris dažnai kyla, ar nepakaktų efektyviau kovoti su šešėline ekonomika, kad būtų galima surinkti šiuo metu prarandamas biudžeto pajamas. Visuotinai sutinkame, kad šešėlinė ekonomika yra blogis, tačiau nemaža dalis visuomenės tą blogį toleruoja ir vienaip ar kitaip tame dalyvauja,nors tokiu būdu pati priverčia priimti jos gerovę mažinančius įvairius sprendimus.”

  • Visų pirma Šimonytė ir Kubilius turėtų suvokti, kad mokesčių didinimas gyvenant šalia ne ES priklausančių šalių, kuriose prekių kainos yra mažesnės, gali sukelti itin neigiamus padarinius Lietuvos biudžetui. Mokesčių didinimo politika nebuvo suderinta su geopolitine Lietuvos padėtimi, ir ši politika yra itin nepalanki Lietuvai. Reikia turėti komplesinį mokesčių politikos modelį, turint visuotinį vaizdą ir geopolitinėje erdvėje , ir pritraukiant užsienio investicijas, taip pat turėti omeny emigraciją, skurdo didėjimą ir t.t. Panaudojant tam tikrą modelį, mes pasiektume efektyvių rezultatų ne tik vienoje srityje, bet ir kitose.

Akivaizdu, kad ši vyriausybė nekompetentinga. Vykdydama nevykusią politiką, ji smukdo ekonomiką ir skurdina šalies gyventojus, skatina emigraciją, tautos degradaciją ir susinaikinimą. Dėl šios vyriausybės veiksmų emigravo ir šio straipsnio autorius

Ingridos Šimonytės pranešimas.doc