Paprasta schema, kaip panaikinti kyšininkavimą ligoninėse

Mane kartais stebina, kaip lengvai galima sutvarkyti esamą situaciją naudojant paprastus sprendimus ir tuo pačiu negaišti laiko pamokslams apie visuomenės moralę. Kyšininkavimas yra didelė problema, bet tuo pačiu lengvai išsprendžiama, suprantant priežastis. O pagrindinė priežastis yra atsakomybės ir motyvacijos gerai dirbti stoka valstybinėse institucijoje. Kodėl kyšininkavimo nėra privačiose įstaigose, juk dirba tokie patys žmonės iš tos pačios visuomenės? Sprendimas toks pat paprastas kaip ir priežatis. Be abejo, to jums neatsakys politikai, 20 metų dirbatys visuomenės labui.

Gydytojų atlyginimo sandara (iš ko turi susidaryti alga):

a dalis – bazinis atlyginimas (nekintantis)

b dalis – premija (kintantis)

Principas. Pacientas ateina pas gydytoją ir gauna paslaugas. Po to jis įvertina viso skyriaus darbą tam tikru koeficientu ir įvertinimas perduodamas į centrinę bazę. Mėnesio pabaigoje koeficientai sumuojami ir vedamas vidurkis. Jei vidurkis sieka 50%, vadinasi gydytojas gaus 50% nuo bazinės dalies dydžio premiją.

Jei gydytojo bazinė alga yra 3000 Lt į rankas, o pacientų įvertinimo koeficientas sieka 50%, galutinė alga sieks 4500 Lt į rankas.

Kokia nauda?

  • Žymiai sumažės kyšininkavimas, kadangi pacientas žinos, kad jo kyšį gali pakeisti jo paties įvertinimas. Taip ilgainiu per dešimtmečius išsivystys vakarietiška kultūra ligoninėse
  • Gydytojai gaus oficialiai didesnes algas. Tai taps priemone didinti gydytojų atlyginimus ir mažinti jų emigraciją
  • Bus skatinama kokybiškai atlikti paslaugas pacientams, nes gydytojai su visu aptarnaujančiu personalu bus suinteresuoti gauti didesnes pajamas. Pacientai taip pat bus labiau patenkinti
  • Bus sumažintos turtinės nelygybės pasekmės, kadangi neturtingi pacientai neturės ieškoti pinigų primokėti gydytojams kyšius, nes pinigai bus pervedami iš valstybės per premijas
Advertisements

Milžiniška afera dėl anhidrito

“Anhidritas (chemiškai – CaSO4, kalcio sulfatas) – mineralas ir nuosėdinė uoliena, 155-790 m. gylyje ištisiniu 40-60 m. storio klodu paplitęs pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Arčiausiai žemės paviršiaus gavybai palankiausias anhidrito sluoksnis aptinkamas Kauno-Prienų apylinkėse ir gilėja pietvakarių kryptimi. UAB “Margasmiltė” lėšomis detaliai išžvalgyto anhidrito ištekliai padidinti iki 235,2 mln. t.”

Taigi jei anhidrito ištekliai bus maksimaliai išgauti, o kaina sieks minimum 500 Lt, nesunku suskaičiuoti, kad visų gelmėse glūdinčių išteklių vertė siekia daugiau nei 100 milijardų litų. Tiesa, lobis jau atiduotas “elitui” , nors tai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė. Ar žmonės sutinka, kad jie būtų apgauti? Ar buvo surengtas referendumas šiuo klausimu? Ar galima demokratinėje valstybėje pareikalauti gražinti teisėtai žmonėms priklausantį turtą bei panaudoti jį žymiai efektyviau? Ar vergai supranta, kad jų teisės užrašytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje?

Mano pasiūlymas būtų toks: organizuoti referendumą dėl to, ar piliečiai sutinka, kad privati bendrovė eksplotuotų anhidrito telkinį. Referendumo tekste nurodyti, kokią naudą iš to gautų privati bendrovė, susimokėjusi visus mokesčius ir kokią naudą gautų valstybė, gavusi tuos mokesčius ir palyginti šiuos skaičius su anhidrito išteklių verte.

Kiaulių auginimo galėtų imtis valstybė

Lietuvoje kiaulių auginimo verslas vegetuoja, todėl norint išjudinti ekonomiką valstybė privalo imtis ryžtingų žingsnių.

1. Mokesčių koregavimas

Šioje lentelėje matome, kad Lietuvoje PVM tarifas mėsos produktams  siekia 21%, kai tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje tik 3%. Šis skirtumas yra vienas svarbiausių veiksnių, kodėl lenkiška kiauliena importuojama dideliais kiekiais. Norint padėti Lietuvos kiaulininkystei būtina sulyginti PVM tarifus su kitų šalių mokesčiais.

 PVM tarifai mėsai
 Valstybė  Tarifas
 Airija  0
 Jungtinė Karalystė  0
 Kipras  0
 Malta  0
 Lenkija  3
 Liuksemburgas  3
 Ispanija  4
 Italija  4
 Portugalija  5
 Prancūzija  5,5
 Belgija  6
 Nyderlandai  6
 Vokietija  7
 Slovėnija  8,5
 Čekija  9
 Graikija  9
 Austrija  10
 Švedija  12
 Suomija  17
 Estija  18
 Rumunija  19
 Slovakija  19
 Bulgarija  20
 Vengrija  20
 Latvija  21
 Lietuva  21
 Danija  25

2. Rezervo išnaudojimas

http://www.pinigukarta.lt/naujienos-nuomones/makroekonomika-naujienos/zemes-ukis-naujienos/a-baravykas-ant-lietuvos-prekystaliu-%E2%80%93-vos-trecdalis-lietuviskos-kiaulienos

Pagal šiuos duomenis Lietuvoje užauginama ~ 1 mln. kiaulių, kai suvartojamas siekia 1.5 mln. kiaulių per metus. Kadangi pusė Lietuvoje užauginamos ir paskerstos kiaulienos eksportuojama, vidaus rinkai lieka tik 0.5 mln. kiaulių. Tai reiškia, kad lietuviškos kiaulienos dalis vidaus rinkoje siekia tik 1/3. Taigi didžiulis rezervas plečiant kiaulininkystę Lietuvoje.

Rodiklis, kiek kiaulių užauginama viename ž.ū. naudmenų hektare, yra 0.4. Palyginimui, Olandijoje šis rodiklis siekia 5.6, Danijoje 4.9, Vokietijoje 1.6. Kai kurių specialistų teigimu, Lietuvoje laisvai būtų galima išauginti ~ 3 mln. kiaulių. Tarpukario laikotarpiu buvo išauginama 1.6-1.7 mln. kiaulių, sovietmečiu – 2.7 mln. kiaulių.

3. Valstybės iniciatyvos panaudojimas

Tinkamu sprendimu galėtų tapti valstybės iniciatyva organizuojamo kiaulininkystės ūkių tinklo sukūrimas. Naudojant tiek valstybinį, tiek privatų kapitalą būtų galima sukurti didžiulį kiaulininkystės ūkių tinklą Lietuvoje. Kontrolinis akcijų paketas būtų valstybės kontrolėje.

Daugelyje Lietuvojos rajonų, jei tinkamos saugumo aplinkai ir žmonėms aplinkybės, būtų įkurti kiaulininkystės ūkiai. Tokių ūkių skaičius visoje šalyje galėtų siekti apie 40-50.  Kiekviename ūkyje būtų užauginama 20 000 – 25 000 kiaulių per metus, taigi sumoje sudarytų ~ 1 mln. vienetų. Tokio kiekio užtektų tiek vidaus poreikiams, tiek eksportui. Be to, tinkamai suorganizuotas ūkių tinklas sudarytų sąlygas nedarbo lygio sumažėjimui vietovėse, kur nėra išvystyta pramonė, klesti skurdas ir emigracija. 1000 per metus užaugintų kiaulių leidžia sukurti 5 darbo vietas; 1 mln. vienetų – ~ 5000 darbo vietų skaičius. Kai kurie atskiri didelės gamybos lietuviški kiaulininkystės ūkiai sukuria ~ 150 darbo vietų, taigi toks darbo vietų skaičius daugelyje apylinkių būtų didelė socialinė ir ekonominė nauda.

  • ~ 5000 darbo vietų skurdžiuose rajonuose
  • Papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą
  • Einamosios sąskaitos deficito mažėjimas

Po kiaulių užauginimo ir paskerdimo svarbiausiu klausimu taptų kiaulienos realizavimas, bet ši problema nebūtų tokia jau ir didelė. Kaip pavyzdį pateiksiu šį modelį: kai kuriuose miestuose yra mėsos turgavietės, kurios valdomos operatorių, kurie tuo pačiu yra ir kiaulienos žaliavos tiekėjai. Pardavėjai pardavinėja mėsą skirtingomis kainomis, bet mėsos šaltinis yra vienodas. Sukūrus tokį parduotuvių-turgaviečių tinklą neliktų problemos dėl realizacijos. Čia galimas dar vienas labai didelis pliusas – pirkėjai žinotų, kad turgavietės valdomos valstybės, todėl tikrai žinotų perką lietuvišką kiaulieną.

  • Valstybiniai operatoriai, valdantys lietuviškos kiaulienos parduotuvių-turgaviečių tinklą
  • Privatūs prekybininkai
  • Saugūs ir patenkinti pirkėjai
  • Didelis ir pastovus lietuviškos kiaulienos suvartojimas
  • Klestinti ir stipri šalis

Keisti rytiniai debesys

Kelios nuotraukos, darytos prie namų Anglijoje pat ryto.

Diskriminacija baltosios rasės atžvilgiu – vergų visuomenės su žemu IQ formavimas

Milijonai baltųjų amerikiečių, nors ir geresnės kvalifikacijos, bet neturi darbo. Jų vieta užimama “spalvotųjų”. Ši programa vykdoma ne kvalifikacijos, bet rasiniu pagrindu. Taikomas kvotų principas. Jei kompanijos pažeidžia šį principą, jos gali tikėtis sankcijų iš valdžios, todėl nuolankiai vykdo “baltųjų” diskriminacijos programą. Skaityti čia:

Kvotų principas neteisingas vien dėl fakto, kad atskirų rasių intelektinės galimybės skiriasi. Pridėkime kitus veiksnius ir gausime tai, kad būdamas aukštesnės kvalifikacijos darbuotoju tavo galimybės rasti darbą bus apribotos vien dėl odos spalvos.

Štai grafikas . Šiuo metu baltosios, geltonosios ir žydų rasės pagal IQ rodiklius yra panašios, bet kitos ryškiai atsilieka. Ar tik ne dėl to norima sumaišyti baltąją rasę su kitomis, kad susiformavusi mišri rasė būtų žemesnė pagal savo intelektines galimybės ir lengviau valdoma?

Ar gali skandinaviški bankai kartu su valdžia sąmoningai praskolinti Lietuvą?

− Skolinasi tie, kurių išlaidos viršija pajamas, o santaupų nėra sukaupta. Būtent tokioje situacijoje ir esame. Todėl akivaizdu, kad neatitikimą tarp išlaidų ir pajamų (deficitą) būtina mažinti, tačiau jo negalima panaikinti išsyk – tai grėstų ūkio potencialo sunaikinimu. Nors ir kremtuosi, kad tenka nemažai skolintis, žinau, kad kitų išeičių neturime, tačiau svarbu neleisti skolos augimui „įsismarkauti“, todėl nuosekliai deficitą reikės mažinti dar kelerius metus. O užsienyje skolintis yra pigiau, be to, taip neatitraukiami vidaus kreditiniai ištekliai, kurie reikalingi verslui ir namų ūkiams.

Deja, finansų ministrė klysta – kai pinigai pasiskolinami iš užsienio, jie konvertuojami privačiuose bankuose į litus ir tik tada naudojami kaip biudžeto išlaidos. Tai yra logiška, nes vidaus rinkoje vyriausybė nenaudoja euro ar dolerio. Jei vyriausybė pasiskolina tuos litus iš bankų, logiška, kad tų litų nebelieka privatiems subjektams skolinti. Dabar išspreskime uždavinėlį.

Atvejis A: lėšos litais paskolinamos privatiems subjektams vidaus rinkoje – jos vartojamos vidaus rinkoje – palūkanos kaip pelnas grįžta privatiems bankams;

Atvejis B: lėšos litais paskolinamos LR Vyriausybei biudžeto poreikiams vidaus rinkoje tenkinti – jos vartojamos vidaus rinkoje – palūkanos kaip pelnas grįžta privatiems bankams; nesvarbu, ar užsienio valiuta skolinamasi, ar litais – vidaus rinkoje reikalingi tik litai, todėl visų pirma jie skolinami privačių bankų LR Vyriausybei. Užsienio valiuta pasilieka privačiuose bankuose po konvertavimo.

Jeigu LR Vyriausybė skolinasi iš užsienio ir tuo pačiu iš privačių bankų, litai patenka į biudžetą bei į rinką. Jeigu privatūs subjektai skolinasi iš privačių bankų, litai patenka į rinką bei į biudžetą.

Klausimas: ar turi įtakos LR Vyriausybės skolinimasis privačių bankų išduodamų paskolų kiekiui vidaus rinkoje?

Atsakymas: turi, nes litų kiekis yra ribotas ir dėl efektyvios veiklos bankai visada įdarbina savo kapitalą;

Klausimas: ar skolinantis LR Vyriausybei keičiasi litų kiekis rinkoje?

Atsakymas: neturi keistis, nes litų kiekis yra ribotas

Klausimas: kodėl skolinamasi iš užsienio, jeigu LR Vyriausybei nesiskolinant, litai, sukaupti privačiuose bankuose, bet kokiu atveju patektų į rinką?

Išvados: tai gali būti iš anksto sugalvota afera. Manipuliuojant lietuviškos valiutos paskirstymu Lietuvos piliečiai priversti skolintis iš užsienio. Kaina – didžiulės palūkanos, kiekvienais metais siekiančios 2 mlrd. Lt ir niekada nebūsianti grąžinta skola. Sumaniai dirbant finansų srityje, skolų būtų įmanoma išvengti. Aferos kaina – daugiau nei 20 mlrd. Lt

Jeigu Vyriausybė nesiskolintų, privatūs bankai būtų priversti įleisti litus į rinką per privatų kapitalą – tokiu atveju padidėtų surenkamų mokesčių kiekis ir sumažėtų biudžeto deficitas, ko pasekoje nereikėtų skolintis valstybei.

Klaipėdos naftos sėkmė – tarsi spjūvis laisvosios rinkos propagandonams į veidą

Akcinė bendrovė “Klaipėdos nafta” yra valstybinė įmonė, užsiimanti naftos produktų krova uoste. Remiantis šių metų pirmojo pusmečio rezultatais įmonė gavo 80,6 mln. Lt pajamų, o grynasis pelnas siekė 27,7 mln. Lt, t.y. 34% ! Remiantis laisvosios rinkos apaštalais, tai būtų neįmanoma, kadangi tik privatus kapitalas gali dirbti efektyviai, o valstybinis kapitalas (dėl neaiškių priežasčių) priverstas būti panaudotas ne taip efektyviai, todėl būtina kaipo tokią ūkininkavimo formą panaikinti, o turtą parduoti. Tačiau “Klaipėdos nafta” pavyzdys parodo, kad svarbiausia yra darbas, o ne faktas, kam priklauso tas kapitalas.

Klaipėdos naftos 2011 m. duomenys:

Pajamos, I pusmetis – 80,6 mln. Lt

Grynasis pelnas, I pusmetis – 27,7 mln. Lt

Šaltinis

Ir dabar norisi prisiminti Mažeikių naftą. Ar galėjo Mažeikių nafta likti Lietuvos valstybinė įmonė? Ar būtų pasiekusi tokią sėkmę kaip dabar Klaipėdos nafta?

Pasirodo portalas “Geopolitika” – globalistų propagandos ruporas

Politologija yra tokia analitikos rūšis, kurios vertė ypač priklauso nuo objektyvumo. Jei faktai pateikiami ir interpretuojami tendencingai, politologija tampa paprasčiausia rašliava. Anksčiau mėgdavau skaityti internetinį puslapį “Geopolitika”, bet dabar pastebėjau įvairių neigiamų pokyčių. Galbūt mano informacijos šaltiniai tapo įvairesni, todėl galiu tinkamiau vertinti tai, ką skaitau.

Pats žodis geopolitika įpareigoja skleisti tik solidžią netendencingą informaciją ir labiau skirta giliai politika besidominčiai publikai. Portalas “Geopolitika” iš pirmo žvilgsnio vykdo rimtus užsienio politikos, ekonomikos tyrimus ir pateikia mokslinius straipsnius, parašytus ne vien patyrusių politikų, bet ir politologijos ekspertų. Tačiau tai tik pirmas įspūdis, visa kita mane labai nuvylė.

Pasirodo, šitas iš pažiūros rimtas portalas parsidavė ir tapo eiline užsienio kapitalo auka, o galbūt jau buvo finansuojamas nuo pat pradžių. Štai portalo rėmėjų sąrašas:

Atviros Lietuvos fondas – George Soros’o finansuojama organizacija Lietuvoje, kuri finansuoja savo įkurtų platų organizacijų tinklą bei ne jiems priklausančias organizacijas kaip pvz., Geopolitika. Tai pirmiausia informacinio tipo karo arba smegenų plovimo finansavimas iš užsienio.

German Marshall Fund – tai viena iš 300-ų Komitetui pavaldžių organizacijų, kurios veiksmų diapazonas yra vykdyti įsakymus iš aukščiau, t.y. vykdomoji veikla. Tai padeda užtikrinti 300-ų Komiteto interesų vykdymą visame pasaulyje, bet labiausiai veikla išvystyta ties transatlantinių santykių stiprinimu, kas reikštų JAV dominavimo siekį Europoje (Romos klubas specializuojasi Amerikoje). Jie finansuoja įvairių agentūrų veiklą. Pvz., “German Marshall Fund” finansavo NATO sukūrimą, nors patį sprendimą priėmė 300-ų Komitetas. Vienas svarbiausių “German Marshall Fund” narių yra David Rockefeller (jis taip pat priklauso 300-ų Komitetui ir Romos klubui).

Pietų Sudanas – naujausia pasaulio valstybė

Prior to independence South Sudan produced 85% of Sudanese oil output. The oil revenues according to the Comprehensive Peace Agreement (CPA), were to be split equally for the duration of the agreement period. Oil revenues constitute more than 98% of the government of South Sudan’s budget. However, due to South Sudan’s reliance on pipelines, refineries, and port facilities in Red Sea state in Sudan, the government in Khartoum took a 50% share of all oil revenues from South Sudanese transactions.[3]

In recent years, a significant amount of foreign-based oil drilling has begun in South Sudan, raising the land’s geopolitical profile. Oil and other mineral resources can be found throughout South Sudan, but the area around Bentiu is commonly known as being especially rich in oil, while Jonglei, Warrap, and Lakes have potential reserves. During the autonomy years from 2005 to 2011, Khartoum partitioned much of Sudan into blocks, with about 85% of the oil coming from the South. Blocks 1, 2, and 4 are controlled by the largest overseas consortium, the Greater Nile Petroleum Operating Company (GNPOC). GNPOC is composed of the following players: China National Petroleum Corporation (CNPC, People’s Republic of China), with a 40% stake; Petronas (Malaysia), with 30%; Oil and Natural Gas Corporation (India), with 25%; and Sudapet of the central Sudan government with 5%.[4] Due to Sudan’s presence on the United States‘ list of state sponsors of terrorism and Khartoum’s insistence upon receiving a share of the profit from any oil deal South Sudan conducts internationally, US oil companies cannot do business with landlocked South Sudan. As such, US companies have virtually no presence in the South Sudanese oil sector.[5]

Pietų Sudano ekonomika – pilnas įrašas

Perskaitę tekstą suprasite, kodėl buvo sukurta nauja valstybė pasaulyje. Tai dirbtinis darinys, leisiantis globalistams pasisavinti Sudanui priklausiusius naftos ir kitus išteklius. Labai patogus būdas, apeinant embargo draudimus visai šaliai, pasisavinti visus resursus. Tereikia suskaldyti šalį į atskirus regionus, naująją valdžią paskelbiant tariama nepriklausoma valstybe, nors po tuo slepiasi primityvus viduramžių stiliaus teritorijų grobimas. Lygiai identiškus procesus matome Libijoje, kai senoji valdžia stumiama nuo naftos turtingų šalies rytų. Lygiai taip pat buvo užpultas Irakas, senoji valdžia sunaikinta ir nustumta nuo didžiulių lobių. 21-amžiuje tai vadinama demokratijos sklaida naikinant blogios ašies valstybes. Įdomiausia, kad praktiškai visos blogio ašies valstybės kontroliuoja ar jau kontroliavo naftą.

Po naujos valstybės atsiradimo Kinijos interesai bus nustumti toliau ir jos agresyvi ekonominė plėtra Afrikoje bus  pristabdyta. Libijos ir Sudano naftos išteklių užgrobimai palaikys Vakarų globalistų įtaką žemyne. Per naftos kontrolę bus užtikrinta ir vietinės afrikietiškos valdžios kontrolė. Tai leis plėsti Afrikos naikinimo programą per dirbtinai sukeliamas ligas ir sterilizaciją.

Taigi priežastys, kodėl atsirado nauja valstybė Pietų Sudanas:

1. Pietų Sudane koncentruojasi praktiškai visi Sudano naftos ištekliai;

3. Esant prekybos sankcijoms Sudanui, nafta nebuvo tiekiama Vakarams. Ši nafta atitekdavo Vakarų konkurentams, iš kurių didžiausia dalis priklausė Kinijai;

4. JAV negalėjo tiesiogiai isivežti naftos iš Sudano dėl prekybos embargo.

Lietuvos kultūros likimas – išrinktosios tautos rankose

Šis asmuo užima aktyvią rolę įvedant dvikalbystę Lietuvoje bei taip kiršinant lietuvius su lenkais. Apie tai smulkiai parašyta http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kam_reikia_kad_nekestume_lenku/

Norint įstoti į muzikos akademiją privalai būti elito vaikas, nes kainos didžiulės už kultūrinio tipo išsilavinimą. Daug ką pasako ir kitos mintys bei darbai:

“taip pat palankiai atsiliepė dėl lietuviškos kultūros sklaidos stiprinimo užsienyje ir užsienio šalių kultūrų pristatymo Lietuvoje, dėl moderniausių kultūros išraiškų formų plėtros, dėl didesnio dėmesio jaunimui, kuris linkęs emigruoti, siekdamas geresnių sąlygų išreikšti save asmeninėje ir profesinėje plotmėje (pagal 2009 metų statistinius duomenis yra išvykę 35 000 lietuvių, tai yra 1 % šios šalies gyventojų).

“Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu, 653 tūkst. litų iš 16 mln., šiais metais skirtų Valdovų rūmų statybos darbams, paskirti sutvarkyti administracinėms patalpoms Vilniaus Gedimino prospekte, jas pritaikant Žydų bibliotekos veiklai.