Ar gali skandinaviški bankai kartu su valdžia sąmoningai praskolinti Lietuvą?

− Skolinasi tie, kurių išlaidos viršija pajamas, o santaupų nėra sukaupta. Būtent tokioje situacijoje ir esame. Todėl akivaizdu, kad neatitikimą tarp išlaidų ir pajamų (deficitą) būtina mažinti, tačiau jo negalima panaikinti išsyk – tai grėstų ūkio potencialo sunaikinimu. Nors ir kremtuosi, kad tenka nemažai skolintis, žinau, kad kitų išeičių neturime, tačiau svarbu neleisti skolos augimui „įsismarkauti“, todėl nuosekliai deficitą reikės mažinti dar kelerius metus. O užsienyje skolintis yra pigiau, be to, taip neatitraukiami vidaus kreditiniai ištekliai, kurie reikalingi verslui ir namų ūkiams.

Deja, finansų ministrė klysta – kai pinigai pasiskolinami iš užsienio, jie konvertuojami privačiuose bankuose į litus ir tik tada naudojami kaip biudžeto išlaidos. Tai yra logiška, nes vidaus rinkoje vyriausybė nenaudoja euro ar dolerio. Jei vyriausybė pasiskolina tuos litus iš bankų, logiška, kad tų litų nebelieka privatiems subjektams skolinti. Dabar išspreskime uždavinėlį.

Atvejis A: lėšos litais paskolinamos privatiems subjektams vidaus rinkoje – jos vartojamos vidaus rinkoje – palūkanos kaip pelnas grįžta privatiems bankams;

Atvejis B: lėšos litais paskolinamos LR Vyriausybei biudžeto poreikiams vidaus rinkoje tenkinti – jos vartojamos vidaus rinkoje – palūkanos kaip pelnas grįžta privatiems bankams; nesvarbu, ar užsienio valiuta skolinamasi, ar litais – vidaus rinkoje reikalingi tik litai, todėl visų pirma jie skolinami privačių bankų LR Vyriausybei. Užsienio valiuta pasilieka privačiuose bankuose po konvertavimo.

Jeigu LR Vyriausybė skolinasi iš užsienio ir tuo pačiu iš privačių bankų, litai patenka į biudžetą bei į rinką. Jeigu privatūs subjektai skolinasi iš privačių bankų, litai patenka į rinką bei į biudžetą.

Klausimas: ar turi įtakos LR Vyriausybės skolinimasis privačių bankų išduodamų paskolų kiekiui vidaus rinkoje?

Atsakymas: turi, nes litų kiekis yra ribotas ir dėl efektyvios veiklos bankai visada įdarbina savo kapitalą;

Klausimas: ar skolinantis LR Vyriausybei keičiasi litų kiekis rinkoje?

Atsakymas: neturi keistis, nes litų kiekis yra ribotas

Klausimas: kodėl skolinamasi iš užsienio, jeigu LR Vyriausybei nesiskolinant, litai, sukaupti privačiuose bankuose, bet kokiu atveju patektų į rinką?

Išvados: tai gali būti iš anksto sugalvota afera. Manipuliuojant lietuviškos valiutos paskirstymu Lietuvos piliečiai priversti skolintis iš užsienio. Kaina – didžiulės palūkanos, kiekvienais metais siekiančios 2 mlrd. Lt ir niekada nebūsianti grąžinta skola. Sumaniai dirbant finansų srityje, skolų būtų įmanoma išvengti. Aferos kaina – daugiau nei 20 mlrd. Lt

Jeigu Vyriausybė nesiskolintų, privatūs bankai būtų priversti įleisti litus į rinką per privatų kapitalą – tokiu atveju padidėtų surenkamų mokesčių kiekis ir sumažėtų biudžeto deficitas, ko pasekoje nereikėtų skolintis valstybei.

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Trackbacks

  • By Pasvarstymai « Bankų naujienos on 2011/10/30 at 20:30

    […] Deja, finansų ministrė klysta – kai pinigai pasiskolinami iš užsienio, jie konvertuojami priva…Tai yra logiška, nes vidaus rinkoje vyriausybė nenaudoja euro ar dolerio. Jei vyriausybė pasiskolina tuos litus iš bankų, logiška, kad tų litų nebelieka privatiems subjektams skolinti. Dabar išspreskime uždavinėlį. […]

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: