Nežinau kaip Jūs, bet asmeniškai kitaip suvokiu ekonomiką

Skaitydamas žinias apie  verslą ir ekonomiką, susiduriu su įvairiais pranešimais, kurie, atrodo, prieštarauja tam, apie ką turėtų būti rašoma ir pasakojama skaitytojams. Man atrodo, tokio lygio dezinformacija ugdo naujas iškreipto mąstymo kartas, nesuvokiančias tikrosios ekonomikos esmės. Žmonės programuojami pinigų kultui ir ribotam ekonominio pasaulio suvokimui tam, kad egzistuojanti vergų visuomenė nesipriešintų elito dominavimui.

Ekonomikos esmė ir pagrindas. Mano manymu, ekonomika – tai žmogaus poreikių tenkinimas. Tai visko, kas reikalinga žmogui, sukūrimas. Tai žemės ūkio, pramonės produkcija, paslaugų teikimas, tame tarpe ir medicinių, išsilavinimo ir t.t., bet kas, kas reikalinga žmogaus poreikiams patenkinti. Imkime visuomenę, kaip iš atskirų individų sudarytą grupę. Atskiros visuomenės interesams tenkinti reikalingi vietiniai ir užsienio ištekliai. Daugelį poreikių patenkinti pakanka ir vietinių išteklių, o užsienio išteklius galima iškeisti į vietinius išteklius. Taip susiformuoja užsienio prekyba. Kiekvienas visuomenės individas užsiima veikla, kuri reikalinga ne tik jam, bet ir kitiems tos visuomenės individams. Atsiranda mainų poreikis. Formuojasi monetarinė sistema arba pinigai, kurie atlieka ryšininko funkcijas tarp atskirų visuomenės narių. Pinigai turi įsivaizduojamą vertės matą, kuris visų pirma yra susitarimo reikalas. Taip visuomenė sukuria efektyvią sistemą resursų ir paslaugų mainams.

Ekonomikos antrinis elementas – pinigai. Tai viso labo nėra ekonomika, bet įrankis, kuris reikalingas vykdyti resursų ir paslaugų mainų operacijas visuomenės viduje bei tarp atskirų visuomenių. Resursų ir suteikiamų paslaugų kiekis yra ribotas, kadangi lemiami ribojantys veiksniai yra gyventojų skaičius, aplinkos ištekliai, technologijų lygis, kas keičiasi lėtai. Tuo tarpu pinigų skaičius neturi ribojančių veiksnių – jų skaičius yra begalinis dėl galimybės neribotai juos dauginti. Esminis dalykas monetarinėje sistemoje, kas daro šią sistemą patvaresnę, yra resursų – paslaugų ir pinigų kiekio atitikmuo. Esant šiam rodikliui pastoviam, užtikrinama efektyvi mainų sistema.

Deja, šioje vietoje pasaulis padarė klaidą – buvo pereita prie slankiojančių valiutų vertės sistemų. Valiutos nebeturėjo atramos, kuri leistų užtikrinti monetarinės sistemos patvarumą. Pinigų kiekis nuolat didėja, o jų santykis su kitomis valiutomis nuolat keičiasi. Įtariu, kad ši sistema buvo sukurta privačių bankininkų kartelio, kad nekontroliuojamai spausdinti niekuo nepadengtus pinigus nuolat didinant jų nuosavybėje esančių masę, panaudojant realaus turto įsigijimui ir Naujosios Pasaulio Tvarkos finansavimui. Šioje vietoje matau aklą tiek visuomenės, tiek ekonomistų bei politikų minią, kuri susižavėjusi pinigine sistema, tačiau nematančios pačio ekonomikos pagrindo – žmogaus poreikių tenkinimą visos visuomenės kontekste. Užsiimama vien diskusijomis apie pinigų problemas, finansavimo trūkumą, nors pinigai yra tik popierius, realiai sukurtų resursų ir paslaugų vertės ekvivalentas.

Ekonomikos tretiniai rodikliai. Tai įvairūs finansinėse ataskaitose dominuojantys rodikliai kaip BVP, vidutinis algos dydis, palūkanų normos, biudžeto deficitas, kas tėra jau egzistuojančios ekonominės sistemos ir tarp jos subjektų cirkuliuojančių pinigų apyvartos pasekmės. Visi šie rodikliai pirmiausia iškeliami į šviesą praktiškai visose ekonominėse žiniose, nors su visuomenės narių poreikių tenkinimu ryšys negali būti pilnai atskleistas. Netgi besimokantys ekonomikos mokslų praktiškai apsieina besimokydami šių rodiklių ir jų naudojimosi meno. Pilnai ekonomikos esmė nebūna atskleidžiama, apribojant ją ties valiutiniu supratimu. Čia tarsi riba, kurią vergas negali peržengti. Kad elitas galėtų kontroliuoti visuomenę, į pagalbą pasitelkiami šiek tiek labiau išsilavinę ekonomistai, bet nepakankamai, kad keltų pavojų.

Problemos apibendrintai. Tiek ekonomistai, tiek politikai ir apskritai visuomenė yra uždaryta siaurame požiūryje į ekonomiką, kas riboja pačios šalies ekonominį vystymąsi ir leidžia tam tikros grupėms perimti šalies ekonomiką. Taip Lietuvoje įsikūrė privatūs bankai, kurie ilgainiui perėmė centrinio banko ir vyriausybės funkcijas, perimdami ekonomikos kontrolę į savo rankas. Valstybės biudžetas tampa tik viena iš dviejų saugyklų, kur koncentruojama valiuta. Kita saugykla tampa privatūs bankai. Iš esmės Lietuvos valstybės įsiskolinimas nulemtas privačių bankų dominavimu, nes valstybė, norėdama tenkinti savo poreikius, privalo skolintis lėšas iš užsienio. Taip yra todėl, kad didelė dalis mūsų valiutos yra sukaupta privačiuose bankuose. Mūsų biudžeto asignavimai, nors naudojami maksimaliai, nebegali tinkamai tenkinti visuomenės poreikių, nors surenkami mokesčiai ir dideli. Lietuvai įstojus į ES, žemės ūkio produkcija tebesmunka, nors žemės ūkis gauna didelę paramą. Vadinasi žmonių poreikiai tenkinami blogiau, maisto resursų pagaminama mažiau, nors pagal finansavimą žemės ūkis klesti. Valstybė tapo tik mokesčių paskirstymo aparatu, tačiau nevykdanti visuomenės resursų gausinimo funkcijų. Politikai ir ekonomistai pernelyg giliai panirę į valiutinį ekonomikos supratimą, todėl pirmiausiu uždaviniu yra laikomas BVP augimas. Tačiau kaip kokybiškai tenkinami žmogaus poreikiai, tokių atsiranda labai mažai..

Kaip turėtų būti. Pirmiausia būtų stengiamasi pakeisti požiūrį į ekonomiką. Pirmu tikslu turėtų tapti vietinių resursų gausinimas. Tai atsilieptų gyventojų gyvenimo kokybei (žmonės daugiau valgys, rengsis geriau, keliaus daugiau, įsigys lengviau gyvenamąjį būstą). Padidėjęs resursų kiekis leistų padidinti eksportą ir tuo pačiu importą, panaudojant importą kaip naujų technologijų, kokybiškesnės medicinės įrangos šaltinį, kas dar labiau prisidėtų prie vietinių išteklių gausinimo. Piniginė sistema reaguos į šiuos ekonominius pokyčius ir santykinai mes gyvensime geriau nei kitos šalys. Taigi svarbiausias tikslas turėtų būti ne BVP augimas, bet emigracijos mažinimas, gimstamumo didinimas, pramonės produkcijos augimas ir naujų įmonių kūrimas, investavimas į vėliau atsipirksiančias sritis – į švietimą, mediciną, atsinaujinančius energetinius šaltinius.

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Comments

  • taspats  On 2011/04/27 at 15:33

    ekonomika, kaip pats mokstas tai yra “kvailinti kitus”, siaip viso neskaiciau, tik pacia pabaiga “Kaip turetu buti”, jau labai senai as tokios nuomones ir kaip tu viska isivaizduoji, bet deja, ne viskas pasirodo taip lengvai imanoma, nes valstybe ir yra tam, kad melztu zmones, vergus ir is ju pragyventu, o kadangi valstybe valdo isgamos ir visiski debilai, rezultatas vienas – valstybes nebera, nebera ir galimybiu kai zemes, turtai, ir t.t. viskas praskolinta del sunkaus pragyvenimo – nutekenta galutinai, priedo dar spaudzia istatymai, mokesciai, leidimai ir t.t. jei ka tik nori daryt. as jau kokia 5 metai vis galvoju ir delioju panasia sistema kokia tu aprasei ir kaip ja realizuoti hienu bandoj, galimybes gan menkos, bet vis dar neprarandu vilties. Saunu kad parasei, gal ateiti rasim bendru interesu.

  • Johnsonas  On 2011/05/03 at 22:06

    Oficialioji Kinija būtent orientuojasi kaip išlaikyti aukštą BVP, žinoma kiekybiškai:

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: