Kodėl konservatoriai praskolino Lietuvą? Privačių bankų ir konservatorių tandemas

 

Nesu baigęs ekonomikos mokslų, bet nemanau, kad ir konservatoriai turi ypatingų žinių ekonomikoje bagažą. Bet ir nepretenduoju į ministro pirmininko ar finansų ministro pozicijas.

 

Kas yra pinigų kiekis rinkoje, Lt

A = K x B,

A – bendras pinigų kiekis rinkoje, Lt

K – pinigų apyvartos greitis rinkoje

B – realus pinigų kiekis rinkoje, Lt

Iš tikrųjų pinigų skaičius nėra toks, koks figuruoja statistiniuose duomenyse. Realus pinigų skaičius, ypač spausdintų, yra žymiai mažesnis. Jų kiekis padideda per cirkuliaciją. Ir kuo ta cirkuliacija didesnė, tuo bendras pinigų skaičius didesnis. Didesnis BVP, surenkami mokesčiai, vartojimas, didesnis importas ir t.t.

 

Konservatorių vykdoma politika prasilenkia su ekonomine logika

Atėjus krizei, bendras pinigų kiekis turėjo kristi, greičiau ne pati krizė, o pats sumažėjęs pinigų kiekis sukėlė krizę. Po šių reakcijų į valdžią išrenkami konservatoriai. Ką daro konservatoriai?

Vykdoma naktinė reforma – didinami mokesčiai, ribojamas vartojimas, ko pasekoje pinigų apyvartos greitis nukrenta, dar labiau sumažėjant bendram pinigų skaičiui litais. Prasideda tolimesnės reakcijos – nedarbo lygio augimas, emigracija ir t.t. Sumažėja ne tik pinigų apyvartos greitis, bet ir pats realiųjų pinigų kiekis (emigrantai keičia litus į svarus sterlingus ir emigruoja į UK, litams pasiliekant privačiuose bankuose).

Kad Kubilius nelabai suvokia apie ką kalba, suprasite pažiūrėję šį filmuką. Krizė – tai tik pinigų kiekio sumažėjimas rinkoje, o Kubilius kalba apie tai tarsi apie katastrofą, savo netinkamais veiksmais išprovokuojant dar didesnį pinigų kiekio sumažėjimą.

Bendra konservatorių atėjimo pasekmė – dar sumažėjęs pinigų kiekis rinkoje ir gilesnė krizė.

 

Konservatorių skolinimasis

Reaguodama į sumažėjusį pinigų kiekį rinkoje, konservatoriai pasiskolina užsienio valiutos, prilygstančios 20 mlrd. lt. Tai pinigai, kurie iš esmės nėra reikalingi Lietuvos valdžiai. Mums reikalingi litai, kurie cirkuliuotų rinkoje, o ne doleriai ar eurai. Taigi užsienio valiuta konvertuojama į litus  ir lieka privačiuose bankuose. Mes gauname litus.

Šis skolinimasis buvo tik neadekvati konservatorių politikos reakcija bandant padidinti pinigų kiekį rinkoje litais. Pasakyčiau dar kitaip – konservatoriai reagavo į problemos pasekmę, bet ne į priežastį, kas savaime yra pralaimėjimas, nes priežasčių valdymas visada pastato tave į laimėjusiųjų gretas.

 

Privatūs bankai

Reikia prisiminti, kad pačią krizę sukėlė privatūs bankai – tiksliau žymiai sumažėjusi pinigų pasiūla Lietuvos ekonomikoje. Šią krizę padidina konservatorių vykdoma politika. Beje, tie pasiskolinti Lietuvos valstybės pinigai guli privačiuose bankuose, ypač užsienio valiuta. Tie litai buvo ne kur nors kitur, o sukaupti bankuose – juk Centrinis Bankas jų nespausdino (logiškai mąstant, jei bankai būtų valstybės nuosavybė, mums nereikėtų skolintis užsienio valiutos, kad ją konvertuoti į lietuvišką valiutą ir įlieti į biudžetą; mes galėtume juos pasiimti iš valstybinio banko – sukaupto pelno, gyventojų indelių). Taigi iš krizės labiausiai pasipelnė privatūs bankai, jau nekalbant apie užsienio kreditorius, kuriems mokesčių mokėtojai moka didelę dalį mokesčių ir ši situacija, man asmeniškai, primena laikus, kuomet valstiečiai mokėdavo dešimtinę Bažnyčiai, dešimtinę ponui ir dešimtinę valstybei už nieką. Iki šiol mokesčių mokėjimas reiškė tolimesnį jų sukaupimą ir paskirstymą visuomenės poreikiams tenkinti. Dabar mokesčių mokėjimas tampa duoklės mokėjimu privatiems bankams, dar tiksliau vergove, nes nuo to nepabėgsi.

 

Sprendimas

Apmaudu, bet mes pralaimime privatiems bankams. Privačių bankų kooperacija su korumpuota valdžia lemia visuomnės gyvenimo pablogėjimą, aiškinant, kad tai yra krizės kaltė. Deja, tai nėra pati krizė savaime, o privačių bankų sąmokslas prieš mus. Todėl pačiu svarbiausiu dalyku vadinčiau privačių bankų panaikinimą ir valstybinių įkūrimą, o valdžia būtų perimta visuomenės per tiesioginę demokratiją, balsavimą internetu, politinę atsakomybę ir t.t. Ne veltui privatūs bankai remia jėgas, kurios priešinasi panašiems dalykams. Privatūs bankai remia vergovę lemiančias ideologijas, visuomenei jas pateikiant kaip tobulas. Žinoma, didžioji masė man prieštaraus, kad negalima panaikinti privačius bankus, bet pažiūrėsim ateity, kas bus teisus. Sprendimas anksčiau ar vėliau turės būti priimtas.

Pagrindiniai LLRI rėmėjai:

Koncernas Achemos grupė | Investicijos
Philip Morris Baltic | Tabako gaminiai Eurovaistinė | Farmacija
Koncernas MG Baltic | Investicijos
Lietuvos dujos | Dujų prekyba ir transportavimas Lukoil Baltija | Naftos produktai
Dujotekana | Dujų importas ir prekyba
Nordea Bank Lietuva | Banking
SEB bankas | Banking
Danske bankas | Banking
Ūkio bankas | Banking
Swedbank | Banking
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija
City Service | Nekilnojamojo turto priežiūra ir vystymas

Šį sąrašą laikyčiau ne vien oligarchiniu, bet ir neigiamų globalinių procesų Lietuvoje šalininkais ir aktyviais vykdytojais. Šis sąrašas turėtų būti įdėmiai tikrinamas.

Gaila, kad žmonės to dar nesuvokia. Mums patiems reikia atverti savo mąstymą ir priimti sprendimus. Mes atiduodame savo pačių kontrolę kažkokiems “genijams” į rankas, bet dirba sau naudingą darbą sukurdami visažinio ir visuomenei naudingo asmens įvaizdį. Jei pasakyčiau, kad reikia uždaryti privačius bankus, žmonės imtų vadinti mane komunistu ar prieštaraujančiu laisvai ekonomikai, nors tai būtų absurdas. Tai tik parodo, kaip žmonės yra įsprausti į kategorinį mąstymą, suformuotą žiniasklaidos ir kitų gyvenimo mokyklų. Visokie žiniasklaidoje pasirodantys asmenys yra dažniausiai yra tik apgavikai, gilinantys tą kategorinį mąstymą ir vykdantys kvantinę manipuliaciją. Pabandyk prieš juos pasipriešinti..Liksi liaudies priešu. Meksikos prezidentas jau buvo nacionalizavęs privačius bankus, tai Romos klubas (300-ų komiteto vykdančioji atšaka Šiaurės Amerikoje) pradėjo finansinį karą, kiekvieną dieną iš Meksikos ištraukdamas per įvairius privačius fondus ir organizacijas po 200 mln. dol. ir pateikdamas Meksikos visuomenei įrodymą, kad privačių bankų nacionalizavimas duoda tik žalos.

 

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Comments

  • pamastymai  On 2011/04/24 at 09:58

    retorinis klausimas – jeigu krizė – tai sumažėjusio pinigų kiekio pasekmė, tai kodėl pvz. Japonija negali atgaivinti jau nuo 1990-ųjų savo vartojimo ir tuo pačiu ekonomikos? Juk spausdinti ir į ekonomiką pumpuoti pinigus pradėjo jau prieš du dešimtmečius. Analogas ir šiandieninėje Europoje bei JAV tik su tam tikromis išlygomis.

    • valstybe  On 2011/04/24 at 12:35

      Esminis dalykas yra tai, kad krizė atsiranda sutrikus ekonomikos pusiausvyriai. Lietuvoje ir visame pasaulyje tai buvo sprogęs burbulas, ko pasekoj sumažėjo pinigų kiekis, jie pabrango. Japonijoje krizė gali būti konkurencijos su Kinija pasekmė. Pinigai nėra ekonomikos pagrindas, bet mūsų civilizacijos elementas, padedantis vykdyti ryšius tarp skirtingų subjektų. Jei tie ryšiai sutrinka, sutrinka ir ekonomika. Tuo pačiu ir atsakymas, kad jei pinigų kiekis padidėja ir tuo pačiu palaikomas geras ryšys tarp atskirų subjektų, nereiškia, kad tie subjektai savaime gerai tvarkosi. Ekonomikos pagrindas yra žmonių interesų tenkinimas, t.y. gamyba, paslaugos, o pinigai atlieka ryšininko funkcijas tarp atskirų subjektų kaip atlikto darbo vertės ekvivalentas. Pinigai realiai yra prilyginti tavo darbui. Jei pinigai staiga dingsta ekonomikoje, visuomenė tai prilygina tam, kad darbas nebevyksta. Bet imti ir pumpuoti pinigus į ekonomiką irgi yra netinkamas variantas, nes jų perteklius sukelia darbo nuvertinimą.

Trackbacks

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: