Bankinė sistema privalo būti perimta visuomenės

 

Tradiciškai bankinė sistema yra pinigams kaupti (už mažesnį procentą) ir skirstyti (už didesnį procentą) skirta sistema. Ši sąlyga tarsi tapo įrodymu, kad tai eilinė privataus verslo schema ir būtina netrukdyti jam atskirai vystytis.

Bankinės sistemos įtaka. Bankai neužsiima nei gamyba, nei paslaugomis, jie egzistuoja tik tam, kad galėtų pelningai manipuliuoti finansiniais resursais. Jie tapo ne tik gamybos ir paslaugų kreditoriais, bet ir skolina finansus valstybei. Taip pat kaupia gyventojų indėlius ir t.t. Kaip rodo realybė, bankai tampa praktiškai svarbiausiais veiksniais šalies ekonomikoje ir nuo jų veiklos priklauso šalies gerovė. Taigi bankų įtaka nėra tokia, kaip eilinių verslo įmonių, o kur kas didesnė.

Indėlių draudimas. Lietuvos piliečių indėliai yra draudžiami iki 300 000 lt suma. Banko nemokumo atveju valstybė padengtų indėlininkų nuostolius. Labai įdomus momentas, tarkime, nusiperku akcijas vienoje įmonėje, tačiau ta įmonė bankrutuoja ir mokesčių mokėtojai grąžina man pinigus. Tai dar vienas įrodymas, kad bankai nėra tradicinis privatus verslas.

Tarptautinis veiksnys. Užsienio kapitalo valdomų bankų reikšmė dar labiau padidėja, kadangi vyksta laisvas pinigų judėjimas tarp valstybių. Staigios pinigų mainų operacijos iš vienos šalies į kitą gali pasibaigti katastrofa pirmosios atveju. Tai yra būtent dėl tarptautinių bankų valdomos pinigų masės dydžio ir jų poreikio vietiniam ūkiui.

Sumažėjusi CB įtaka. Kai didžiulės finansinių resursų masės valdomos tarptautinių bankų, sumažėja centrinio banko galimybės įtakoti šalies ekonomiką, pvz., vykdyti tinkamą monetarinę politiką. Lietuvos CB nevykdė šios politikos prieš keletą metų ir perleido ją privatiems bankams.

Išdesčiau keletą priežasčių, kuriomis remiantis galima teigti, kad bankinė sistema nėra paprastas privatus verslas. Jo įtaka valstybei yra milžiniška. Taigi yra du keliai, kaip mes galima elgtis – laikyti bankus įprasta verslo šaka ar laikyti kur kas didesnės reikšmės objektais.

Bankai kaip įprasta verslo rūšis. Bankai perima dalį valstybės funkcijų ekonomikoje, o pati valstybė tampa įplaukų ir išlaidų skirstymo centru.

Bankai kaip ypatingo verslo rūšis. Valstybė perima bent dalį bankų funkcijų ir neleidžia privačiam kapitalui kontroliuoti visos ekonomikos. Valdžia supranta bankinės sistemos reikšmę ekonomikai.

Mano nuomone, bankinė sistema ar bent dalis jos privalo būti perimta valstybės. Tai leistų išvengti minėtų pavojų. Gali atsirasti papildomų problemų – kaip pritraukti užsienio kapitalo, nes šalyje užsienio bankų neliktų. Mišri privačių ir valstybinių bankų sistema galėtų veikti efektyviai. Šiam modeliui galėtų priešintis nebent patys bankininkai, jų remiami politikai, žurnalistai, laisvos rinkos dogmatikai, bet visuomenė iš esmės pritartų. Mes nežinome tikrųjų skaičių, tačiau bankų valdomo turto kiekiai vis didėja ir tai būtų papildomas pretekstas valstybiniam įsikišimui. Profesionaliai valdant šį skektorių, valstybė gautų papildomas pajamas į biudžetą. Egzistuoja daug pajamų būdų.

Mano preliminarūs pasiūlymai:

1. Lietuvos Centrinis Bankas. Toliau palaikyti Lietuvos CB kontrolę bei jį reformuoti, apvalant nuo ne valstybės interesams dirbančių kadrų, sumažinti CB darbuotojų skaičių, kadangi šis rodiklis yra ~25 bankininkai/100 000 gyv. Kitose  šalyse jis siekia nuo 5 iki 20 vienam šimtui tūkstančių gyventojų. Duoti konkrečią užduoti – užtikrinti ekonomikos stabilumą ir vystymąsi.

2. Lietuvos Valstybinis Bankas. Kurti naują banką, kuriame būtų kaupiami finansiniai rezervai.

a) Finansiniai rezervai už mažesnius procentinius dydžius (kad padengti infliaciją ir administracines išlaidas) skolinami pačiai valstybei ir jos institucijoms, savivaldybėms. Leistų sutaupyti šimtus milijonų litų.

b) Skolinama privačiam sektoriui už priimtiną procentą, naudingą visoms pusėms. Valstybei nebūtina siekti didelio pelno, nes jei gerai privačiam sektoriui, gerai ir pačiai valstybei. Tai galėtų veikti kaip ir paramos atskiram verslui įrankis, pvz., suteikti mažesnes palūkanas probleminiame regione steigiamam verslui. Palyginus su tuo, kad dabar valstybė kompensuoja dalį palūkanų verslui (sumoka privatiems bankams pati valstybė), tai būtų didelis žingsnis į priekį taupant valstybės pinigus.

c) Kaupiami ir draudžiami gyventojų indėliai. Privačių bankų indėliai nebedraudžiami. Žmonės suneštų savo indėlius į valstybinį banką. Indėlių suma siekia 25 mlrd. lt – tai taptų didžiuliu finansiniu rezervu ir nebereikėtų skolintis iš užsienio.

3. Lietuvos Investicinis Bankas. Laisvos valstybės lėšos būtų perduodamos šiam bankui, kuris vykdytų finansines operacijas valiutų, akcijų biržose ir generuotų pajamas. Lygiai taip pat kaip investuoja Norvegija. Galimybės uždirbti būtų neribotos, o 1-5 mlrd. lt suma pelno per metus galėtų tapti reali. Tai būtų smarkiai į užsienio finansus orientuotas bankas su jaunos kartos specialistais. Nebebūtų skalpuojami pensininkai.

4. Lietuvos Inovacinis Bankas. Galimas ir toks variantas – Lietuvos Investiciniame ir Valstybiniame bankuose dalis uždirbtų lėšų pervedamos Inovaciniam Bankui. Šis bankas lėšas investuoja į svarbiausius Lietuvai projektus – mokslo įstaigų statybą, infrastruktūrą, energetiką ir t.t. Kai skirstoma per biudžetą, pinigai nėra taupomi. Geriausia juos kaupti atskiruose fonduose. Nebereikėtų maldauti užsienio kreditorių statyti AE.

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: