Demokratija ir oligarchija

Lietuvos piliečiai keikia valdžią. Daugelis suabejoja, ar mes tikrai gyvename toje demokratijoje, kokios tikimės. Prasideda palyginimai su oligarchų valdoma valstybe. Taip, visi jie šiuo atžvilgiu teisūs, bet ne  iki galo.

Kas yra demokratija ir oligarchija. Oligarchija patenka į demokratinio valdymo modelio ribas. Pagal apibrėžimą demokratija – tai valdymo forma, kuomet visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Tuo tarpu oligarchija paaiškina šį demokratijos tipą detaliau: valdymo forma, kuomet visa valdžia sutelkta nedidelės grupės rankose. Apibrėžčiau dar detaliau:

oligarchija – valstybės valdymo forma, kuomet visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, tačiau visa valdžia sutelkta nedidelės žmonių grupės rankose.

Taigi oligarchija atitinka klasikinius demokratijos kriterijus kaip teisę balsuoti, dalyvauti rinkimuose ir valdžioje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių valdžia atitenka smulkiai grupelei žmonių, kurie gali diskredituoti pačią demokratijos idėją.

Oligarchijos priežastys. Oligarchinis valdymas paremtas turtingo elito dominavimu valdžioje – stambūs verslininkai, politikai, teisėsaugininkai, kriminaliniai elementai. Paprastai oligarchija būdinga šalyse, kuriose didelė turtinė nelygybė – neskaitlingas elitas, menkas vidurinis sluoksnis ir likusi dalis nepasiturintys gyventojai (pensininkai, studentai, emigrantai, bedarbiai ir didelė dalis dirbančiųjų). Taigi kuo pagal turtą labiau diferencijuota visuomenė, tuo svaresnės priežastys oligarchijai susiformuoti.

Šalys skiriasi pagal turtinės nelygybės rodiklius, tačiau dar jokia šalis nėra išsprendusi šios problemos ir niekada jos neišspręs, kadangi turtinė nelygybė yra užprogramuota dabartinėje ekonominėje sistemoje, kapitalizme. Po antrojo pasaulinio karo panaikintas aukso standartas buvo pakeistas slankiojančiu valiutų kurso modeliu, todėl pinigai tapo preke ir manipuliavimo objektu patys savaime. Turtinė nelygybė pradėjo augti dar sparčiau. Vienintelis būdas panaikinti turtinę nelygybę bei tuo pačiu oligarchinį valdymą yra panaikinti pinigais paremtą ekonomiką. Kol daugelis vadins pinigų atsisakymą utopija, utopija reikėtų vadinti ir kalbas apie skurdo mažinimą ir oligarchijos panaikinimą.

Oligarchijos visuomenė. Turtinė nelygybė yra užprogramuota dabartinėje ekonominėje sistemoje, tačiau turtinės nelygybės laipsniai skiriasi kiekvienoje šalyje. Mano manymu, priežaščių, kodėl taip įvairiai skirtingos visuomenės išsidiferencijuoja, yra kur kas daugiau. Tai gali būti politinės-istorinės priežastys (SSRS griuvimas ir KGB elito įsitvirtinimas valdžioje), geopolitinė padėtis (JAV ar Rusijos įtaka), religinės priežastys (egzistuoja civilizacijų atsiradimo teorija pagal religiją), ekonominė padėtis (prekybos keliai, gamtiniai resursai ir t.t.), visa tai, kas programuoja visuomenės mąstymą nuo atskiro individo iki jų grupės lygmens. Bendrai paminėčiau:

1. Valdantysis elitas atsiranda dėl dirbtinių, ne nuo visuomenės valios priklausančių įtakų. Tokie dirbtiniai elitai formuojasi šalyse, kuriose stipriai pasireiškia kitų šalių agentūros. Pvz., sugriuvus SSRS Lietuvoje pasiliko KGB asmenys – kaloborantai. Pagal įtaką šie žmonės gali nepaklusti valstybės Konstitucijai ir įstatymams. Kai kurie rėžimai palaikomi dirbtinai, naudojant finansinius resursus iš kitų šalių. Pvz., JAV remia Baltarusijos opoziciją – sėkmės atveju JAV turėtų marionetinę valdžią Baltarusijoje, nepaklūstančią vietinių rinkėjų interesams.

2. Valdantysis elitas atsiranda dėl natūralios visuomenės valios. Elitas formuojasi dėl visuomenės polinkio į asmenybės ir galios kultą. Jei vyksta tokie procesai, galima įtarti, kad visuomenė serga sunkiomis ligomis. Lietuvoje tai vadinama runkelio sindromu. Visuomenė tikisi, kad išrinkusi galingus asmenis, jai nereikės dirbti, o kažkas už ją atliks jos darbą. Oligarchija tampa visuomenei priimtina demokratinio valdymo forma, nes pati visuomenė renka turtingus ir įtakingus asmenis. Taip pat norėčiau išskirti pora tokios visuomenės potipių:

a) renkami į valdžią jau įtakingi ir galingi asmenys (tai būdinga Lietuvai).

b) renkami į valdžią asmenys, kurie dar nėra galingi, tačiau žinomi dėl savo sėkmingos veiklos. Žmonės pasąmonėje tikisi, kad ateityje šie asmenys taps galingais ir įtakingais, nors sąmoningai keikia oligarchus. Tai užprogramuota tokioje visuomenės struktūroje dėl turtinės nelygybės, nes daugelis potencialių kandidatų į politikus reiškiasi ne dėl noro padėti visuomenei, bet tam, kad pakilti aukščiau piramidinėje, konkurenciniais santykiais ir turtine nelygybe paremtoje visuomene. Be to, visuomenė užprogramuota galios kultui (neigiamam mąstymui) ir tikisi, kad būsimas politikas turės lyderio savybių (tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai žmonijai).

Nors oligarchinė valstybės valdymo forma formaliai priklauso demokratijai, jai būdinga apribotos galimybės visiems piliečiams dalyvauti savo šalies valdyme. Kaip minėjau, čia slypi keletas esminių priežasčių – dabartinė ekonominė sistema (rinkos ekonomika), išorinės-politinės priežastys (užsienio įtaka politinio elito susiformavimui, revoliucijos, perversmai) arba natūrali visuomenės raida (visuomenė pati renka oligarchus).

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Comments

  • egzistentas  On 2011/02/13 at 18:35

    Labai taikliai ir įžvalgiai pasakyta. 🙂

  • Vytautas  On 2011/03/27 at 08:02

    Geras ir suprantamas apibūdinimas dabartinės situacijos.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: