Mums reikia pasipriešinti švietimo priedurnių planams. Mokinių reitingavimo sistema ir gimnazijos

Lietuvoje nėra aiškaus kriterijaus, kuo remiantis mokyklos skirstomos į vidurines ir gimnazijas. Kaip pavyzdį pasitelksiu Telšių rajono gimnazijas. Anksčiau buvus vieną Telšių Žemaitės gimnaziją papildė dar dvi gimnazijos: Telšių Vinco Borisevičiaus ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos. Nesuprantu, koks tikslas didinti gimnazijų skaičių? Ar tai tik atskirų mokyklų klerkų mada pakeisti pavadinimą į patrauklesnį, apsimetant geresniais už kitas mokyklas, t.y. dėl prestižo? Ar padidėja mokslo kokybė tose gimnazijose?

Nei mokslo kokybė padidėjo, nei geresni mokiniai pradėjo mokytis. Tiesiog pasikeitė įstaigų pavadinimas taip diskredituojant pačią gimnazijų idėją. Anksčiau gimnazijos buvo gabiausių mokinių mokyklos, dabar tai tampa prestižo reikalu tėvams išleisti vaikus į gimnaziją, nors tie vaikai mokosi vidutiniškai. Kai kurios gimnazijos, kaip Varnių gimnazija, tėra lokali ir vienintelė vidurinė mokykla Varniuose. Vadinasi, ten taip pat mokosi ir prasčiausiai besimokantys mokiniai. Nematau logikos taikant tokią švietimo strategiją. Greičiau tai chaosas, o švietimo sistemos vadovams į tokią padėtį tik nusispjaut. Mes juk einame link amerikietiško švietimo modelio – mokslas lengvinamas ir pritaikomas vidutinybėms, o gabiausi mokiniai turės prie jų prisitaikyti. Svarbu, kad netrukdytų formuotis avinų bandai Lietuvoje, kurioje lengviau pritaikysi minčių kontrolės principus (o taip, tie patys globalistai diktuoja mūsų valdžiai).

Turiu keletą idėjų, kaip pagerinti vidurinio mokslo padėtį Lietuvoje ir tuo pačiu pasipriešinti švietimo pridurkų ir už jų nugarų veikiančių globalistų planams.

1. Įvesti mokinių reitingavimo sistemą. Kiekvienais metais mokinys gautų savo reitingą, priklausomai nuo mokymosi, nuo rezultatų olimpiadose ir t.t. Reitingas visada keistųsi ir būtų puikus motyvas mokiniams mokytis. Kad labiau padidinti motyvaciją, reitingas būtų naudojamas ir baigus mokyklą.

2. Vienoje savivaldybėje – viena gimnazija, apimanti 4 paskutines klases (nuo 9 iki 12). Priklausomai nuo reitingų į gimnazijas būtų kviečiami tik gabiausi viso rajono mokiniai. Aiški sistema, be galimybių apeiti ją naudojant kyšius ir pažintis. Tik gabiausi mokiniai. Didesnėse savivaldybėse (Vilniuje, Kaune ir t.t.) didesnis skaičius gimnazijų.

3. Mokinių reitingai būtų naudojami priimant valdininkus į valstybinę tarnybą, teisėsaugą ir t.t. Geriausiai besimokę turėtų daugiau šansų užimti aukščiausius postus valstybėje. Kodėl mums turi vadovauti tinginiai ar negabūs žmonės? Prašau, papildoma motyvacija mokiniams geriau mokytis. Be to, prisidėtume prie “protų nutekėjimo” sustabdymo. Jiems nereikėtų dirbti statybose ir fabrikuose Vakarų Europoje.

Manau, šie principai pagerintų vidurinio lavinimo sistemą Lietuvoje, tik prieš tai reikia dar įgyvendinti seniūnijų reformą, susietą su švietimu (ankstesniuose straipsniuose rašiau). Manau, Lietuva sustiprintų pozicijas pasaulyje pagal vidurinio mokslo lygį. Man labai patiktų, jei mūsų valstybėje būtų daugiau tvarkos ir logikos, bet kol kas matau tik paviršutiniškumą, tinginystę ir proto ubagystę valdžioje.

Jei pastebėjote, stengiamasi padaryti tą patį, kas buvo padaryta ir su aukštuoju mokslu. Mokinamasi aukštosiose mokyklose tam, kad gauti diplomą. Norima paversti vidurinį išsilavinimą kažkokia etikete, kurią priklijavus būtum geresnis, bet žinių lygis žemas. Svarbu įvaizdis. Gudrus jankių planas.

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Comments

  • Johnsonas  On 2011/01/14 at 01:08

    Pas jankius ten išvis sistema būdavo tokio principo:paruošiamoji(preschool), pradinė(primary/elementary), vidurinė mokykla (vadinasi ‘high school’) – ja baigę gali eiti į koledžą, tik tada į universitetą. Bet tokia seka galiodavo JAV mokiniams, o į universitetus stoti gali visi vidurinę baigę europos ar kitų šalių abiturientai. Bet esmė šioje sistemoje, kad mokykloje suteikiamos paviršutiniškos žinios, jei netenkina dar galima pasibaigti profkę/kolegiją, tačiau matyt nedaugelis iš jų po koledžo imasi universitete studijuoti.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: