Seniūnijų reforma. Tai, apie ką Bubilius Kybys ir likęs Lietuvos elitas niekada nepagalvotų

Bubilius Kybys įvykdė ilgai reklamuotą apskričių reformą, sumažinusią biurokratų skaičių. Tačiau jis nesuprato, kad ši valdininkų pertekliaus problema yra tęstinė ir apimanti ne tik apskričių administracijas, bet ir savivaldybes, seniūnijas ir t.t. Mano skaičiavimais, vien reformavus seniūnijas būtų galima atleisti iš darbo apie 2 500 biurokratų (savivaldybėse dar daugiau).

Kaip pavyzdį pasitelksiu savo Tėviškę Telšių rajoną ir šio rajono seniūnijas.

Telšių rajone yra 11 seniūnijų: 1 Telšių miesto (30 000 gyv.) ir 10 rajono (30 000 gyv.). Dabar koks seniūnijų  sukūrimo ir egzistavimo tikslas?

Švietimo sistema: palyginus atskiras seniūnijas išvada viena – švietimo įstaigų tinklas išplėtotas netvarkingai. Varnių seniūnija turi gimnaziją, o Gadūnavo seniūnijoje nėra ir vidurinės mokyklos – tik 2 pagrindinės ir 1 pradinė mokykla. Mokiniai priversti baigti vidurinį mokslą Telšių mieste. Rajone daugelis pradinių mokyklų uždarytos, pagrindinės paverstos pradinėmis, o vidurinės – pagrindinėmis. Tokia švietimo sistemos būklė neigiamai veikia krašto demografinę padėtį, kadangi gyventojams yra nepatrauklu gyventi nuošaliose nuo mokyklų vietovėse ir auginti vaikus. Geltonųjų autobusiukų parkas dar nepakankamai išplėtotas ir vargu, ar kada bus. Taigi ar seniūnijų tinklas palankus švietimo užtikrinimui? Atsakymas ne.

Gyventojų poreikiai: ar patogu seniūnijų gyventojams pasiekti seniūnijos centrą? Kokie autobusai važiuoja į seniūnijų centrą? Deja, retai kas bevažiuoja arba išvis nevažiuoja. Jei nori pasiekti seniūnijos centrą, tenka naudoti automobilį bet kokiu atveju. Patogu tik seniūnijos centro gyventojams. Jei seniūnijų skaičius sumažėtų nuo 10 iki 4-5 rajone, gyventojams tai esminių problemų nesudarytų – situacija liktų nepakitusi kaip ir iki šiol, tektų naudoti automobilį. Atstumas padidėtų nežymiai – iki 5-10 km. Tačiau leistų sutaupyti jų mokamus mokesčius seniūnijų biurokratų išlaikymui. Dabartinė seniūnaitijų sistema yra kūriama tam, kad labiau priartinti viziją, kuomet patys piliečiai prisidetų prie savo aplinkos valdymo ir tvarkymo. Tai kam naudinga seniūnijų sistema?

Biurokratų poreikiai: be abejo, seniūnijų tinklas buvo kūriamas atsižvelgiant tik į biurokratinius poreikius. Seniūnijos buvo sukurtos prieš beveik 20 metų padėjus liniuotę ant žemėlapio ir dirbtinai nubraižius kontūrus. Todėl seniūnijos yra itin skirtingos ir švietimo sistema, ir gyventojų skaičiumi, ir dydžiu. Telšių rajono seniūnijos palyginti yra tvarkingos, tačiau yra tokių rajonų Lietuvoje, kuriuose seniūnijos buvo įkurtos 200 gyventojų dydžio gyvenvietėse. Kam tai gali būti naudinga?

Išvados: dabartinis seniūnijų tinklas nėra naudingas gyventojų poreikiams tenkinti, o apima tik valstybės centrinio aparato pastangas administruoti šalies teritoriją, pasitelkiant vien biurokratinius įrankius. Nei į švietimą, nei į į kitokį gyventojų aptarnavimą nėra atsižvelgta.

Seniūnijų reforma: mano manymu, seniūnijos turėtų būti reformuojamos švietimo ir patogaus transporto pagrindu, sudarant kuo palankesnias sąlygams paversti Lietuvos rajonus patrauklesniais gyventojams: gyventi, kurti šeimą ir būti patogiai susietais transportu su rajono centrais, mokyklomis ir ligoninėmis. Tai turėtų būti būsimosios reformos ašimi. Būtent gyventojų, o ne biurokratų interesai turi būti svarbiausi.

Švietimo sistema (po reformos):

Kiekvienos seniūnijos centras būtų paverstas švietimo centru visiems seniūnijos gyventojams. Jį sudarytų vidurinė mokykla su pilnai išvystyta krepšinio, futbolo ir kito sporto baze, biblioteka, internetu ir kitomis laisvalaikio priemonėmis. Tai būtų prieinama ne tik mokiniams, bet ir visiems seniūnijos gyventojams. Kiekvienoje seniūnaitijoje būtų pradinė mokykla, patogi mažiausiems mokinukams. Baigę pradinę mokyklą mokiniai keliautų į seniūnijos centre esančią vidurinę mokyklą.

Kad paversti tokį seniūnijų švietimo modelį pagrįstu tiek finansiškai, tiek švietimo kokybe, reikėtų stambinti seniūnijas. Kiekviena seniūnija turėtų vidutiniškai 5000 gyventojų, o vidurinės mokyklos auklėtinių skaičius siektų iki 800-900 mokinių. Pasirinkus tokį švietimo variantą bus pasiekta papildomų privalumų: bus sumažintas mokytojų skaičius, tačiau išaugs likusiųjų lygis, bus sukurta vienalytė švietimo sistema tik su vidurinėmis mokyklomis ir gimnazijomis gabiausiems mokiniams. Bus panaikinta mokinių krepšelių sistema, kaimo mokiniai liktų gimtosiose vietovėse, mokiniai turėtų lygias galimybes sportui, užsienio kalboms (iki šiol daug kur nemoko anglų kalbos), mokyklos būtų reitinguojamos ir jokio skirtumo tarp kaimo ir miesto mokyklų neliktų. Išaugtų bendras vidurinio mokslo lygis Lietuvoje.

Kiekvienos seniūnijos mokiniai būtų išvežami autobusais iki vidurinių mokyklų ir atgal. Kiekviena gyvenvietė ir daugelis kaimų būtų pasiekiami autobusų.

Gyventojų poreikiai (po reformos): seniūnijų gyventojai galėtų naudotis švietimo centro baze, taip pat naudotųsi viešojo transporto paslaugomis. Šiuo metu tai yra problema, bet pradėjus kursuoti autobusams į mokyklas ir jiems vežant mokinius, jais galėtų naudotis ir vietos gyventojai. Gyvenimo kokybė seniūnijose išaugtų. Nesvarbu, kiek padidėtų atstumas iki centro sustambinus seniūnijas, jis būtų lengvai pasiekiamas nemokamu autobusu, gabenančiu tiek moksleivius, tiek likusius gyventojus. Kad galėtų kursuoti autobusai, žiemą turėtų būti valomi keliai.

Biurokratų poreikiai (po reformos): sumažės jų skaičius. Jie privalės atsisakyti valstybės skiriamų automobilių ir turės naudotis nemokamu viešuoju  transportu. Atleisti biurokratai užsiiminės privačia veikla ir mokės mokesčius į biudžetą.

Nemokamas viešasis transportas seniūnijose: juo naudotųsi mokiniai, mokytojai, eiliniai gyventojai, pensininkai, biurokratai (seniūnai, seniūnaičiai ir t.t.), turistai, rajono svečiai. Laisvesniu nuo mokyklos grafiku (anksti ryte, per pietūs, vakare) tie patys autobusai kursuotų tarp miesto ir atskirų seniūnijų centrų, o vežant mokinius ir kitus gyventojus į darbą (seniūnijos teritorijoje) – kursuotų ryte ir po pietų. Vakare autobusai galėtų vežti gyventojus iš sporto varžybų namo (padidėtų naudinga gyventojų veikla, mažėtų alkoholio vartojimas).

 

Informacijos šaltiniai:

http://kaunietis.lt/kaunas-naujienos/naujienos/keturiems-seniunams–nauji-automobiliai/

http://www.telsiai.lt/index.php?3133238827

 

 

 

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Comments

  • Hilfigeris  On 2011/01/11 at 13:20

    NUOSTABUS PASIULYMAS REFORMAI !!!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: