Lietuviškos politikos simbolis yra chameleonas

Istoriškai susiklostė taip, kad lietuviškos politikos padangėje pastaruosius šimtmečius dominavo chamelioniškų charakterio savybių turintys politikai. Neišskirtinis ir šis nepriklausomos politikos dvidešimtmetis – Lietuva valdoma chameleonų.

Ko galima tikėtis iš tokių politikų? Kad suprasti labiau jų ateitus planus, reikia dar smulkiau panagrinėti jų charakterį, kas ir sudaro chamelioniškų bruožų pagrindą

1. Veidmainiškumas. Vardan tikslų jie linkę keisti savo kaukę kada jiems patogu. Problemų nesudaro nei skirtingos  partijos, nei ideologijos. Itin stiprus išgyvenimo instinktas, kuris ilgainiui išsigimsta. Pasižiūrėkite į ištisą kartą išsigimėlių valdžioje. Ryškiausias pavyzdys – Profesorius. Dirbęs KGB ir skundęs savo kolegas, jis tapo Lietuvos patriotu ir laisvės šaukliu.

2. Dvasinė tuštuma ir protinė negalia. Natūralu, kad šios savybės yra silpnai išvystytos pas chameleonus, nes maskavimasis ir yra priemonė, kaip paslėpti silpnąsias puses. Metai po metų, kadencija po kadencijos, tačiau kažko naujo sugalvoti nesiseka. Jei kažkas daroma, tai daroma tik tam, kad paslėpti tikruosius planus, kaip ir pridera chameleonams. Jei kažkas statoma, tai rezultatas būna nevykęs, nes pagrindinas tikslas nėra pastatas.

Tokių politikų palyda tampa išoriniai reklaminiai triukai, gražios kalbos, tačiau po didelio sprogimo lieka tik spengianti tyla. Ryškus pavyzdys – AMB. Statėsi sau istoriškai beverčius rūmus labai brangiai, už mūsų pinigus.

3. Melas ir populizmas. Taigi politikai suvokia, kad norint išgyventi nieko neveikiant reikia meluoti. Dažniausiai jie būna taip pažengę, kad sugeba apgauti visą valstybę, tačiau nuveikti kažko doro negali. Ryškiausias tokios demagogijos pavyzdys – Bubilius Kybys. Jis – tikras melo ir populizmo meistras. Ilgainiui pradėjau suprasti, kad didžiąją dalį Bubiliaus Kybio kalbų reikia versti atvirkščiai.

4. Skydo paieškos. Tokio tipo politikai mėgsta jausti stiprią valdovo ranką, todėl natūraliai veržiasi į stipresnių kaimynų glėbį. Šio proceso liudininkais tapome ir mes. Regėjome, kaip tikslingai buvo siekiama narystės ES ir NATO. Tiesa, čia tikslai ir pasibaigė, nors tai turėjo būti naujo kelio pradžia. Šie politikai prisiima bet kokius įsipareigojimus, ką tik bepalieptų tvirtas valdovas, net jei tai būtų ir žalinga mums visiems.

5. Silpnesnių skriauda ir arogancija. Matome, kaip šie politikai ir jų uolūs chameleoniški tarnai (politologai, žurnalistai), pasiekę tam tikrą aukštumą, ima žvelgti į žemiau esančius arogantiškai. Dažniausiai pasitelkiami menami demokratijos laimėjimai, integracijos pasiekimai, ekonominiai skaičiukai bei propaganda. Jie save laiko aukštesniais už ryčiau esančias kaimynines šalis. Nuolat pastebime, kaip Lietuvos žiniasklaidoje piešiama Baltarusija ir kaip pristatomi politinio Lietuvos elito pasiekimai. Matome, kaip uoliai nubėgo politikai okupuoti Irako ir Afganistano, nors patys buvome neseniai okupuoti.

6. Pinigai. Tai tampa bene vieninteliu chameleoniškos politikos instrumentų ir rodiklių. Tai pats svarbiausias ir gražiausiai atrodantis išorinis blizgutis. Tikras rojus dvasinės tuštybės kamuojamiems chameleonams. Net ir švietimo sistema rekonstruojama tik dėl finansinių motyvų.

Mano pasiūlymas būtų toks – įtraukti chameleoną kaip vieną iš simbolių į Lietuviškų partijų emblemas. Juk Lietuvoje ištisa karta chameleoniško charakterio politikų.

 

 

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: