Ekonominių santykių plėtra kaip užsienio politikos pagrindas

Pastaruoju metu atsiranda daug straipsnių Lietuvos vykdomos užsienio politikos tema. Dažniausiai diskusijos baigiasi bandymu savo nuomones primesti oponentams. Kur kas paprasčiau, kai mes diskusijas grindžiame aiškiais ir visiems suprantamais kriterijais.

Valstybės vykdoma užsienio politika gali būti vykdoma įvairiais tikslais: istorinių ir kultūrinių santykių plėtra, ideologinis bendradarbiavimas, ekonominių prekybinių santykių plėtra, karinių ryšių stiprinimas. Vienas svarbiausių šiuolaikinės užsienio politikos krypčių yra ekonominių santykių plėtojimas. Šiame straipsnyje pasirinkau Lietuvos pavyzdį.

Valstybė Eksportas mln. Lt (dalis, %) Importas mln. Lt (dalis, %) Prekybos apimtis mln. Lt (dalis, %)
Rusija 5394,4 (13,3) 13537 (29,9) 18931,4 (22)
Vokietija 3943,3 (9,7) 5133,7 (11,3) 9077 (10,2)
Lenkija 2927,1 (7,2) 4517,3 (9,7) 7444,4 (8,65)
Latvija 4099,1 (10,1) 2904,9 (6,4) 7004 (8,14)
Estija 2860,7 (7) 1188,6 (2,6) 4049,3 (4,71)

Lentelėje yra 5 valstybės, su kuriomis Lietuva turi didžiausias prekybos apimtis. Tarp jų išsiskiria Rusijos federacija. Su šia šalimi vykdoma prekyba sudaro 22 % visos Lietuvos užsienio prekybos apimties. Tai itin svarbi mums šalis. Su likusiomis 4 šalimis mus sieja narystė ES ir geografinė kaimynystė.

Kodėl pasirinkta ši lentelė? Ši lentelė parodo, kokios svarbiausios Lietuvai yra užsienio prekybos partnerės. Būtina palaikyti glaudžius ir pozityvius politinius santykius su minėtomis valstybėmis išsaugant esamus ekonominius ryšius ir užtikrinant jų plėtrą ateityje.

Ar Lietuva laikosi tokios užsienio politikos linijos? Su šalimis, kurios priklauso ES, mus sieja ganėtinai geri konstruktyvūs santykiai. Šiame kontekste Lenkija verta išskyrimo. Nors daugelių atvejų tarptautinėje arenoje Lietuva ir Lenkija veikia kaip sąjungininkai, kyla problemos dėl lenkakalbių padėties Lietuvoje eskalavimo, ypatingai dėl lenkiškų pavardžių rašybos. Taip pat stringa arba nėra išvystyti strateginiai energetiniai objektai kaip elektros jungtis, dujų jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybių, taip pat neišvystyta kelių sistema, nesujungtos geležinkelių linijos. Kadangi Lenkijoje politika ir ekonomika nėra smarkiai priklausomos viena nuo kitos, politiniai nesutarimai, atrodo, smarkiai neįtakoja mūsų ekonominių santykių. Vienintelė problema – tai prekybinio potencialo neišnaudojimas dėl nepakankamai išvystytos transporto infrastruktūros.

Rusijos federacija, kuri ekonomiškai yra svarbiausia Lietuvai, nepriklauso ES. Su ja mus sieja komplikuoti santykiai, pirmiausia dėl istorinių problemų ir politinės konjunktūros. Norint toliau palaikyti glaudžius ekonominius santykius ir juos plėsti ateityje, būtina laikytis konstruktyvios užsienio politikos Rusijos atžvilgiu.

Jei lyginti dabartinės LR Prezidentės D.Grybauskaitės vykdomą užsienio politiką su baigusio kadenciją V. Adamkaus vykdyta politika, pirmoji laikosi būtent straipsnyje aprašomos krypties. D.Grybauskaitė stengiasi palaikyti geresnius santykius su valstybėmis, kurios ekonomiškai yra itin svarbios Lietuvai. Šioje vietoje įžvelgtina viena problema – nesugebėjimas pateikti savo vykdomos užsienio politikos motyvų. Greičiausiai tai yra dėl to, kad LR Prezidentė elgiasi intuityviai, ideologiškai arba pagal tam tikrą doktriną neapibrėžusi savo veiklos.

Literatūros šaltinis:

stat.gov.lt

Advertisements
Post a comment or leave a trackback: Trackback URL.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: